Daugiau kaip šešis dešimtmečius, kai gamta net trykšta gaiva ir žaluma, o pievos ir gėlės pasipuošia ryškiais žiedais, suskamba „Poezijos pavasaris“. Tai tarptautinis ir kasmetinis renginys.
Poetai savo eiles dažniausiai skaito atvirose erdvėse – aikštėse, skveruose, sodybose, bibliotekų kiemeliuose, bet Panevėžyje šiemet gamta nusprendė papokštauti ir atsiuntė lietingus orus.
Šalia Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos turėjęs vykti festivalio renginys „Tarp medžių ir eilučių“ buvo perkeltas į salę.
Su susirinkusiais poezijos mėgėjais kūryba dalijosi poetė, prozininkė, literatūrologė, menų terapijos praktikė Vitalija Maksvytė, poetė ir prozininkė Agnė Žagrakalytė, poetas, literatūrologas, kritikas Vainius Bakas ir poetė, prozininkė Jūratė Sučylaitė.
Eilėmis kalbėta apie daug ką. Buvo prisiminti svarbiausi žmonės ir kertiniai gyvenimo dalykai, laisvė rinktis, pareigos ir prievolės. Dalyviai ir poetai vieni kitų bei savęs klausė, kas labiausiai vienija, o kokie dalykai skiria.
Nebūna poezijos ir be skausmo, išdavysčių kartėlio, supratimo, kiek gali žodis.
Klausytojai dar kartą įsitikino, kad ilgesiu ir šiluma persmelkta kūryba labiausiai paliečia širdis, sukelia minčių. Kaip ir ironija, ji tampa atsvara rutinai.
Be Bitės bibliotekos, savo kūrybą poetų ketvertas tradiciškai pristatė ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Panevėžio padalinyje.