Antrą vasarą nebegrįžta
Du dešimtmečius Salų kalbotyros mokykla ir muzikos festivalis pažadindavo iš vasaros snaudulio Salų miestelį Rokiškio rajone, bet dabar ten jau antrus metus ramu.
Apie 40 mokslininkų iš viso pasaulio persikėlė į Antalieptę Zarasų rajone.
Prieš metus rašėme, kad už milijoną eurų remontuojamo ir blizginamo Salų dvaro valdytoja, tautodailininkų vedlė, tarybos narė Birutė Dapkienė padarė viską, kaip įsitikinę stovyklos rengėjai, kad kalbotyros stovykla dvare nebevyktų.
Salų kalbotyros mokyklos įkūrėja ir vadovė, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja Gina Kavaliūnaitė-Holvoet prisipažino, kad mokslininkai pasijuto Salų dvare nebelaukiami ir nebepageidautini.
Pirmiausia dvaro valdytoja iš dalyvių pareikalavo mokėti didesnę apgyvendinimo ir salės nuomos kainą nei buvo sutarta. Maža to, jiems buvo palikta vos 14 lovų, nors ketino atvažiuoti beveik 40 mokslininkų. Dalis kambarių, kuriuose jie tikėjosi apsigyventi, buvo išnuomoti naudingesniems svečiams – tiems, kurie užsisakė maistą vietoje. Kalbininkai nesitarę dėl maitinimo dvare.
Už tą pačią kainą, kurią moka patogiai apgyvendinti dvaro svečiai, kalbininkams buvo pasiūlyta susikišti dviviečiuose kambariuose po penkis ir miegoti dviaukštėse lovose. Ir tai dar būtų tilpę ne visi.
Kol kas nėra paskatų
Galbūt šiemet pavyko rasti sutarimą ir situacija pasikeitė? To paklausta, G.Kavaliūnaitė-Holvoet atsakė, kad stovykla, kaip ir pernai, vyko Antalieptėje.
„Mielai į Salas sugrįžtume, ten liko mano ir daugelio mokyklos dalyvių sentimentai... O ir mūsų mokyklos pavadinimas Academia Salensis susietas su Salomis, neketiname jo keisti“, – kalbėjo mokslininkė.
Bet pašnekovė lygino, kad Antalieptės dvare yra puiki infrastruktūra, gera organizacija, konferencijoms reikalinga įranga, komfortiškos buities sąlygos, o kainos nesikandžioja.
Stovyklos dalyviai Salose prisitaikydavo prie kuklesnių patogumų, patys nešiodavo kėdes, stumdydavo stalus, atsiveždavo ir įrangą, o Antalieptėje užtenka pasakyti, ko trūksta – ir viskas būna padaryta, sutvarkyta.
Pernai dalis kalbininkų vis dėlto aplankė ir Salas, bet ne dvarą, o žmones, su kuriais susibičiuliavo per ankstesnes stovyklas. Ypač daug gerų žodžių jie skyrė vietos gyventojai Jadvygai.
Šiemet kalbininkų bičiuliai iš Salų juos pradžiugino atvykdami į atidarymo koncertą Antalieptėje.
Įkalbinėję grįžti, bet dabar prie stovyklos organizavimo prisidedantis jaunimas linkęs bendradarbiauti su antalieptiečiais.
„Mane tebetraukia į Salas, bet turiu situaciją vertinti blaiviai ir objektyviai. Išties, kodėl turėtume daugiau mokėti už prastesnes sąlygas?“ – kalbėjo pašnekovė.
G.Kavaliūnaitė-Holvoet sakė, kad šiemet į B.Dapkienę ar rajono valdžią dėl kainų ir pasiūlymų jie nebesikreipė.
Prierašas po nuotrauka:
Iš viso pasaulio suvažiuojantys mokslininkai antri metai mokyklą surengė Antalieptėje.
Nuotr. iš asmeninio albumo
