_skliautui0.jpg)
VEIDO APSAUGOS PRIEMONIŲ DARŽELINUKAI IR PRADINUKAI GALI NEDĖVĖTI
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas ugdomiems vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir jos teritorijoje. Visiems kitiems mokiniams, studentams išlieka reikalavimas dėvėti veido kaukes per pamokas, bendrose erdvėse, lankant neformaliojo švietimo veiklas. Kaukių gali nedėvėti asmenys, kurie negali dėvėti jų dėl sveikatos, tokiu atveju jie turėtų naudoti veido skydelį.
Kaukėmis ar kitomis saugos priemonėmis darbuotojus turi aprūpinti darbdavys. Vaikų apsaugos priemonėmis rūpinasi tėvai. Jei jie dėl rimtų priežasčių to padaryti negali, savivaldybės vaiko gerovės komisija galėtų svarstyti dėl paramos suteikimo mokykloms – kai kurių mokinių aprūpinimo kaukėmis ar kitomis veido apsaugos priemonėmis.
Per karantiną rekomenduojama nevykdyti kontaktiniu būdu aktyvių veiklų, kurių negalima atlikti dėvint kaukes (pvz., susijusių su sportu, dainavimu, šokimu ir pan.). O jei jos vyksta, tarp mokinių turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas.
NUSTATYTI SAUGUMO REIKALAVIMAI, KAI UGDYMAS VYKSTA ĮSTAIGOJE
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme vaikai gali lankyti tik tą pačią grupę toje pačioje patalpoje, auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas tą pačią dieną gali dirbti tik vienoje grupėje. Bendros veiklos kelioms grupėms nėra organizuojamos. Jeigu vaikai naudojasi bendromis patalpomis, pvz., muzikos ar sporto sale, po kiekvienos grupės užsiėmimo patalpos išvėdinamos ir dezinfekuojamos. Vaikai maitinami taip pat grupės patalpose, o jeigu valgykloje, – vienu metu gali valgyti tik viena grupė pagal iš anksto parengtą grafiką.
Pradiniame, pagrindiniame, viduriniame ugdyme, kai jis vyksta ne nuotoliniu būdu, o mokykloje, turi būti maksimaliai ribojami skirtingų mokinių kontaktai tiek per pamokas, tiek po pamokų. Mokiniai turi mokytis toje pačioje klasėje, mokytojai turi ateiti į klasę, o ne mokiniai eiti pas mokytojus.
Pailgintos dienos grupę gali lankyti tik tos pačios klasės (grupės, srauto) mokiniai. Lauke turi būti numatytos skirtingos erdvės, kuriose per pertraukas susirinktų, galėtų pailsėti atskirų klasių mokiniai. Patariama, kad pamokos prasidėtų skirtingu laiku. Jeigu numatomos trumpesnės negu 10 minučių pertraukos ir pamokų pradžia anksčiau negu 8 val., šiam mokyklos sprendimui turi pritarti mokyklos taryba.
Jeigu vyksta fizinio aktyvumo, muzikos pamokos ir neįmanoma dėvėti kaukių, per karantiną reikėtų tokių užsiėmimų atsisakyti. Nebent mokinius skiria ne mažesnis negu 2 metrų atstumas, – tokiu atveju kaukių nereikia.
GALI BŪTI DERINAMAS NUOTOLINIS IR KONTAKTINIS UGDYMAS
Jei sudėtinga ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu, gali būti derinamas nuotolinis ir kontaktinis ugdymas.
Derinant nuotolinį ir kasdienį mokymo būdą mokymo būdai gali būti keičiami įvairiai: nuotoliniu mokosi klasė, klasių srautas ar vyksta kažkuri ugdymo programa, pavyzdžiui, vidurinis ugdymas (III–IV gimnazijos klasės). Keičiant mokymosi būdus, būtina išlaikyti proporcingumą, pvz., 5, 6 klasės mokiniai dvi savaites mokosi nuotoliniu būdu, kitą tokį patį laiko tarpą – kasdieniu būdu. Negalima ugdymo organizuoti taip, kad dalis mokinių mokykloje mokytųsi tik nuotoliniu, o kiti – tiktai įprastai.
Ugdymo procesą organizuojant mišriu būdu, nerekomenduojama tik nuotoliniu mokymo būdu mokyti ilgiau kaip 50 proc. laiko vienam derinio ciklui, pvz., dvi savaites (po 10 ugdymo dienų arba po 14 kalendorinių dienų) be pertraukos per vieną mėnesį.
Pradinis ugdymas nuotoliniu būdu gali būti organizuojamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu įvedant įstaigoje infekcijų plitimą ribojantį režimą. Tokiu atveju tėvams yra mokamos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytos išmokos.
YPATINGAS DĖMESYS – ABITURIENTAMS
Daugiau atidumo ir dėmesio mokyklose šiemet skiriama abiturientams. Siūloma, kad mokymo pagalbai skiriamos valandos būtų tikslingai nukreipiamos konkrečioms konsultacijoms, papildomoms pamokoms. O jeigu mokykloje neišnaudojamos valandos, skirtos vaikų neformaliojo švietimo veikloms, nepanaudotas valandas siūloma skirti papildomoms konsultacijoms.
ŠVIETIMO PAGALBA TEIKIAMA TOKIU PAT BŪDU, KOKIU IR VYKSTA UGDYMAS ŠVIETIMO ĮSTAIGOJE
Švietimo pagalbos specialistų konsultacijos gali būti teikiamos ir nuotoliniu, ir įprastai.
Kai švietimo pagalbos specialistai konsultuoja tiesiogiai, konsultacijos turi būti teikiamos tik tos pačios klasės (grupės, srauto) mokiniams. Po kiekvienos konsultacijos patalpos turi būti vėdinamos, dezinfekuojami liečiami paviršiai ir naudotos priemonės.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, daroma išimtis – specialiąsias mokyklas, bendrojo ugdymo mokyklų specialiąsias klases ar pirminio profesinio mokymo kartu su socialinių įgūdžių programas – jie lanko įprastai. Ugdyti nuotoliniu būdu šiuos mokinius sudėtinga, be to, būtų reikalinga ir nuolatinė kito žmogaus pagalba.
Jeigu vaikai su negalia bendrosiose klasėse mokosi nuotoliniu būdu, tėvams įstatymo nustatyta tvarka yra mokama išmoka už vaikų priežiūrą (detali informacija skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje).
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLA: KOKIŲ SĄLYGŲ LAIKANTIS GALI VYKTI ĮPRASTU BŪDU
Neformaliojo vaikų švietimo programos gali vykti įprastai kontaktiniu būdu šiais atvejais:
- tose mokyklose, kuriose neformalusis švietimas yra arba tos mokyklos ugdymo plano, arba pailgintos dienos grupių, arba visos dienos mokyklos veiklos dalis;
- jeigu užsiėmimai organizuojami lauke, užtikrinant 2 metrų atstumą. Šiuo atveju dalyvių skaičius neribojamas;
- per individualius mokytojo ir mokinio užsiėmimus, laikantis 2 metrų atstumo, kitų saugos reikalavimų;
- kai programos vykdomos mokytojo, dirbančio tik su viena, ne didesne kaip 5 mokinių grupe, ir tik vienoje įstaigoje, patalpose užtikrinant 10 m2 plotą vienam mokiniui.
Neformaliojo vaikų švietimo veiklos, jeigu jos vyksta kontaktiniu būdu, turi būti vykdomos laikantis grupių izoliacijos principo: užtikrinama, kad vaikai nuolatos dalyvautų tos pačios grupės veiklose, būtų išvengiama skirtingų grupių vaikų kontakto bei vaikų kontakto su pašaliniais, veiklose nedalyvaujančiais asmenimis. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti ribojamas kontakto laikas ne ilgiau nei 15 min.
Per neformaliojo vaikų švietimo veiklas taip pat būtina dėvėti veido apsaugines priemones visiems mokytojams ir mokiniams, išskyrus ikimokyklinukus, priešmokyklinukus ir pradinių klasių mokinius.
Tais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti atstumo laikymosi, kai neįmanoma dėvėti kaukės, tarkime, sportuojant, dainuojant, šokant, tokia neformaliojo švietimo veikla laikinai turi būti sustabdyta.
MOKYKLOMS – DAUGIAU SAVARANKIŠKUMO TVARKANT FINANSUS
Pavasarį užklupus pandemijai ir mokykloms pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokykloms nupirko nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių. 2020–2021 m. m. iš Ateities ekonomikos DNR plano lėšų mokykloms skaitmenizuoti papildomai skirta 14 mln. Eur.
Skyrus pirmąją dalį šių lėšų, iki metų pabaigos mokyklos arba jų steigėjos savivaldybės įsigyja kompiuterių ir įrangos, skaitmeninių ugdymo priemonių, finansuoja mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursus. Išsirinkti priemones galima iš Nacionalinės švietimo agentūros skaitmeninių mokymo išteklių ir priemonių sąrašo, kuris skelbiamas švietimo portale www.emokykla.lt. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius yra nustatęs kriterijus, pagal kuriuos yra įsigyjamos priemonės, įranga ir mokymai.
Galima pirkti kompiuterių ir kompiuterinės įrangos, leisti mokytojus į skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursus. Galima užsisakyti skaitmeninio turinio: skaitmeninių visų mokomųjų dalykų priemonių įvairaus amžiaus vaikams ir mokiniams, įskaitant vadovėlius, internetines mokymo sistemas, virtualias mokymo aplinkas, mokymosi programėles, skaitmeninius muzikos, dailės bei kino kūrinių archyvus, skaitmeninę metodinę medžiagą mokytojams, vaizdo pamokų įrašus, skaitmeninius edukacinius žaidimus, virtualias bibliotekas ir kt. Šios priemonės naudingos ir pasibaigus pandemijai bei mokiniams sugrįžus į įprastas klases.
Vyriausybė lapkričio 11 d. pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtam „Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo“ pakeitimui, kuriame atsisakoma finansavimo metodikos nuostatų, detaliai reglamentuojančių lėšų naudojimą atskiroms ugdymo reikmėms. Mokyklos pačios galės priimti sprendimus dėl ugdymo reikmių tenkinimo, atsižvelgdamos į konkrečią savo situaciją. Taip pat leista savivaldybėms lanksčiau panaudoti antrąją dalį DNR plano lėšų, skiriamų skaitmeninio ugdymo plėtrai. Patikslintame apraše nustatyta, kad apribojimai, taikomi lėšoms, kurias galima panaudoti IKT įrangai įsigyti (ne daugiau kaip 30 proc. lėšų nuo visos skaitmeniniam ugdymui skirtos dotacijos), taikomi ne atitinkamais metais skirtoms lėšoms, bet lėšoms, skirtoms per visą šio plano įgyvendinimo laikotarpį, t. y. 2020–2021 m.
(20PRRR-195)
