Ieškojo su metalo ieškikliais
Antradienio rytą Panevėžio rajone, Žaliojoje girioje netoli Karsakiškio, kariai rado 7 nesprogusias Antrojo pasaulinio karo laikų bombas.
Tądien Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai miške surengė pratybas. Jose, be karių, dalyvavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje studijuojantys 4 būsimi karininkai – viena mergina ir trys jaunuoliai. Antro kurso kariūnai mokėsi aptikti sprogmenis.
Su metalo ieškikliais jie darbavosi maždaug vieno hektaro plote ir tikrino, ar giliai žemėse nėra sprogmenų.
Pypsėti pradėję jų prietaisai parodė, kad maždaug pusantro metro gylyje kažkas yra. Griebę kastuvus kariai neskubėdami, labai atsargiai atkapstė Antrojo pasaulinio karo laikų bombą.
Tuomet neutralizavimo darbų ėmėsi išminuotojai.
Gal buvo per minkšta paklotė
Patirties neturintiems kariūnams nuo pavojingos vietos liepta pasitraukti tolyn. Jie aptvėrė teritoriją ir pasuko ieškoti naujų sprogmenų.
Netoli tos vietos buvo aptikta dar viena bomba, už keliasdešimties metrų dar kita. Taip į karių rankas iš viso pateko 7 rusų gamybos bombos. Tik viena jų svėrė 50 kilogramų, likusios buvo dvigubai sunkesnės – šimtakilograminės.
Mažesnėje bomboje buvo apie 25 kilogramus trotilo, didesnėse – po 50 kilogramų šio užtaiso.
Karo metais iš bombonešių išmestomis tokiomis bombomis buvo naikinami pastatai ir kariai.
„Sprogus užtaisui, bombos kevalas plyšta į daug aštrių skeveldrų, aplink sėjančių mirtį. Net ir maža skeveldra pereis kūną kiaurai, o ji skrieja kilometro spinduliu“, – teigė bombų neutralizavime dalyvavęs išminuotojas.
Visos bombos išmestos iš lėktuvų, bet neaišku, kodėl atsitrenkusios į žemę tuomet jos nesprogo. Toje vietoje miško paklotė smėlinga, tad smūgis galbūt nebuvo stiprus.
„Bombai įsmigus į žemę, detonatorius nesuveikė ir ji nesprogo“, – paaiškino karys.
Vienos bombos rastos įsmigusios į žemę maždaug pusantro metro gylyje, kitos – beveik 2 metrų, o kelios gulėjo kone žemės paviršiuje. Užteko į žemę smeigti kastuvą ir jis iškart atsitrenkė į metalą.
Trys bombos rastos viena šalia kitos, kitos buvo išsibarsčiusios aplink už keliasdešimties metrų.
Vietoj sprogdiklių įsukti transportavimo kaiščiai
Maždaug už 20 kilometrų Pajuosčio kaime įsikūrusiame kariniame dalinyje veikė karinis aerodromas.
Neaišku, ar tose vietose per karą vyko mūšiai, bet galėjo būti, kad po karinio reido į savo aerodromus grįždami lakūnai specialiai pakeliui išmesdavo nepanaudotas bombas.
„Nerizikuodavo leistis su koviniu kroviniu. Lūžus važiuoklei ar įvykus kitam nesėkmingo nusileidimo atvejui, lėktuvas galėjo virsti. Tuomet bombos sprogtų ir viskas aplink paskęstų ugnyje, nes užsidegtų ir lėktuvo degalų bakai“, – aiškino vienas karys.
Lieka neaišku, kodėl kelios bombos buvo be sprogdiklių. Jų vietose buvo įsukti transportavimo kaiščiai.
Sprogdinti bombas vežė apkrovę smėlio maišais
Pavojingą radinį išminuotojai nutarė susprogdinti Radviliškio rajone esančiame Stelmokų žvyro karjere.
Bombos buvo sudėtos į medines dėžes ir įkeltos į dvi prie visureigių prikabintas priekabas, dėžės dar apdėtos smėlio maišais, kad nesikratytų.
Iš pradžių išvažiavo vienas visureigis, tada iš paskos ir kitas.
Karius lydėjo policijos, ugniagesių ir medikų ekipažai.
Jau esame rašę, kad prieš mėnesį Žambo kaimo apylinkėse su metalo ieškikliu vertingų daiktų ieškantis panevėžietis irgi rado nesprogusią 100 kilogramų rusišką bombą. Jis pavojingą radinį per žioplumą iškasė ir tik tada pranešė gelbėtojams.
Šią bombą kariai irgi susprogdino Radviliškio rajono karjere.
Prierašai po nuotrauka:
Žaliojoje girioje nuolat randama užsigulėjusių sprogmenų. Čia pratybose dalyvavę 4 būsimi karininkai mokėsi aptikti 80 metų po žemėmis pragulėjusias nesprogusias galingas bombas.
A.Švelnos nuotr.
