ARVYDAS
Labai mėgstu skaityti knygas, bet dabar vis rečiau paimu jas į rankas. Regėjimas jau nebe tas. Esu fantastikos mėgėjas. Turiu sukaupęs per 400 knygų iš pasaulinės fantastikos auksinio fondo lobyno.
Specialiai eidavau į J.Masiulio knygyną jų pirkti. Berods per mėnesį išleisdavo po vieną dvi tos serijos knygas. Dabar visą šią kolekciją laikau garaže. Džiaugčiausi, jeigu atsirastų norintys jas paimti.
Knygų mugėse neteko lankytis, pakako knygyno. Tikrai ne visi, besiveržiantys į muges, perskaitys nusipirktas knygas. Bent jau mažesnioji dalis sudeda į lentynas knygas kaip kokias puošmenas, dulkėms rinkti. Tokiems „skaitytojams“ svarbi tik viršelio išvaizda, o ne tai, kas parašyta. Kiti gali būti autografų kolekcionieriai.
Paskui draugams galės parodyti paties autoriaus pasirašytą knygą.
Turiu Antano Terlecko knygą „Laiškai iš Magadano“ su autoriaus parašu, bet nenoriu tuo girtis, tik prisiminiau su jumis bekalbėdamas.
Šiaip tai nieko keista, kad vis mažiau žmonių praveria knygynų duris. Kaip bepažiūrėsi, knygos vis labiau tampa prabangos dalyku, smarkiai brangsta. Aišku, gaila būtų, jog mieste neliktų knygynų, juk žmonėms tai lyg gryno oro oazė, atgaiva sielai.
ALDONA
Mėgstu romanus tiek lietuvių, tiek užsienio autorių. Svarbus ne puslapių skaičius, o turinys. Namuose turiu nemažai knygų, bet dabar mieliau renkuosi biblioteką. Ten bibliotekininkė patars ir padės išsirinkti.
Anksčiau mėgau pirkti knygynuose, bet kai geriau pagalvoju, visos sukauptos knygos dabar tik dulkes renka, reikia kaskart šluostyti.
Nors knygų mugėse nesilankau, manau, kad ten eina apsiskaitę, inteligentiški žmonės. Jeigu nusiperka, tai ir perskaito, negi taškys pinigus į kairę ir dešinę. Dabar knygos gana brangios ir prieš pirkdamas dažnas pagalvoja, ar tikrai reikia. Dar kiti į tokias muges eina pasižmonėti, pasižiūrėti, kas naujo išleista.
Knygynai reikalingi, nemanau, kad kada nors jie užsidarys. Neduok Dieve, būtų labai gaila.
AGNĖ
Anksčiau ne kartą lankiausi Vilniuje vykstančioje knygų mugėje, bet dabar gimus vaikui viskas pasikeitė. Nebėra laiko kur nors vykti.
Prisimenu, organizuodavo iš Panevėžio specialias keliones į knygų mugę. Sprendžiant iš to, kokie bendrakeleiviai susirinkdavo, nemanau, kad nusipirktas knygas jie padėdavo į lentynas net neskaitytas. Ne tokie žmonės ten važiuoja. Dažniausiai nusipirkdavau užsienio autorių knygų, to, kas tuomet būdavo aktualu.
Dabar visai kitokias knygas tenka skaityti – vaikiškas.
Kartą per savaitę ar kartą per mėnesį nueiname į J.Masiulio knygyną. Mums labai paranku, kad nėra daug lankytojų, galime neskubėdami ramiai išsirinkti. Būtų labai liūdna, jeigu mieste neliktų knygynų. Šiaip tai vaikiškos knygos irgi labai brangios: kainuoja ir 7 eurus, ir net po 15 eurų.
DONATAS
Skaitmeniniame amžiuje vis labiau trūksta laiko knygoms, tad trumpam padėjau jas į šalį. Bet jaučiu vėl norą jas paimti.
Mėgstu istorines ir karinės tematikos knygas. Kiek girdžiu iš bendradarbių, žmonės skaito tikrai ne mažiau nei seniau. Kolegos lankėsi knygų mugėse, o ką nusipirko perskaitė, dar ir kitiems duoda. O tai, kad knygynuose nėra daug pirkėjų, galima paaiškinti paprastai – galbūt knygos perkamos elektroninėje prekyboje. Mano šeimos nariai renkasi bibliotekas, ten pasirinkimas didelis. Be to, tada atkrenta aktualus klausimas, kur dėti nusipirktą ir perskaitytą knygą.
Visgi dabar vaikai daugiau skaito tik tai, ką mokyklose liepia mokytojai. Vyresni mano vaikai anksčiau paskaitydavo ir savo malonumui.
Manau, kad J.Masiulio knygynas tikrai išliks. Būtų labai gaila jį prarasti.
LENA
Man įdomiausios knygos yra biografinės, parašytos remiantis tikrais faktais, įvykiais. Anksčiau dažnai pirkdavau knygas, bet turiu draugę bibliotekininkę, tad, kaip sakoma, dabar knygos pagal reikalavimą. Būdavo, nusiperku knygą, perskaitau, o paskui ji stovi lentynoje, geriau jau su biblioteka „draugauti“. Neseniai Vilniuje, bet ne knygų mugėje, nusipirkau knygą apie Kiniją, ten trijų seserų, trijų kartų istorija aprašyta. Kad ir kaip apmaudu, bet vis pritrūksta laiko prisėsti ir paskaityti. Žiūrėk, reikia tai tą, tai kitą padaryti, o knygai turi skirti laiko. Turiu namuose sukaupusi nemažai knygų ir ne visos jos perskaitytos. Tarp „užmirštų“ yra ir dovanų gautos, ir pačios pirktos. Net sunku pasakyti, kodėl neatverčiau nė vieno jų lapo, matyt, neužkabino.
Nesu iš tų, kurie knygą per vieną dieną ir naktį perskaito, man prireikia bent jau savaitės ją įveikti.
Knygų mugėje nesilankiau, bet Vilniuje gyvenanti sesuo ten užsuka kasmet. Anksčiau ji irgi daugiau knygų įsigydavo, dabar vis mažiau. Manau, kad dar yra daug knygų mylėtojų.
Neseniai Panevėžio bendruomenių rūmuose dalyvavau Editos Mildažytės knygos „Pelynų medus“ pristatyme, mačiau, kad daug knygų nupirkta. Net susidarė nemaža eilė norinčiųjų gauti autografą. Nemanau, kad žmonės norės pasipuikuoti autorės parašu prieš kitus. Jeigu moka daugiau kaip 20 eurų už knygą, tai tikrai ją perskaitys.
Būtų labai gaila, jeigu Panevėžyje neliktų knygyno, juk miestas prarastų savo aurą.
GRETA
Esu grožinės literatūros mėgėja, patinka lengvi romanai prieš miegą, kai nereikia daug galvoti, sukti galvą ir narplioti siužetą. Jeigu knyga užkabina, tai „praryju“ ją per dieną.
Kokius tris kartus lankiausi knygų mugėje, bet sunku suderinti laiką kelionei. Penktadienį dirbu, o šeštadienį paprastai būna labai daug žmonių, tai natūralu.
Aišku, iš tokių mugių tuščiomis rankomis negrįžti, vis ką nors nusiperki – tai ir receptų knygą, vaikams ką nors įdomesnio ir naujesnio parveži. Algimanto Čekuolio knygą turiu nusipirkusi, net su autografu. Ko gero, ne visos mugėse įsigytos knygos būna šimtu procentų perskaitomos. Dažnas nusiperka emocijos apimtas ar pamatęs ką nors naujo.
Manau, kad yra nemažai skaitančių žmonių, bent jau iš mano draugų rato. Visgi tenka pripažinti, kad jaunimas vis mažiau savo noru domisi knygomis, juos internetas, telefonai dabar traukia. Gerai, kad nors perskaito tai, kas mokyklose privaloma. Va, ir dabar namuose su 12-mečiu sūnumi kartu skaitome Astridos Lindgren knygą „Ronja plėšiko duktė“. Vienas nelabai nori skaityti, tai pasikeisdami po puslapį skaitome. Esu už knygų skaitymą, nes tada vaikai ir mažiau klaidų daro rašydami.
Knygos gana brangios. Va, dabar ant populiarumo bangos esantis Fridos Makfaden trilogijos rinkinys: „Tarnaitė“, „Tarnaitės pasakojimas“ ir „Tarnaitė stebi“ knygynuose kainuoja apie 60 eurų, taigi ne kiekvienas gali ir nori tiek mokėti.
Elektroninėje mainų programoje nusipirkau šį rinkinį jau kažkieno perskaitytą kone trigubai pigiau – mokėjau apie 20 eurų, tada pati perskaičiau ir maždaug už tiek pat pardaviau.
Populiarių knygų galima rasti ir bibliotekose, bet jeigu laukiančiųjų eilėje esi koks septyniasdešimtas, tai kokius trejus metus turėsi laukti, tada ir emocijos visos praeis.
Šiaip tai nemėgstu kaupti knygų. Perskaitau ir žinau, kad antrąsyk jos neskaitysiu.
AUŠRA
Neteko apsilankyti knygų mugėje, vis kas nors sutrukdo nuvažiuoti. Kolegos yra buvę, jų atsiliepimai geri, tad per gyvenimą nors vieną kartą norėčiau apsilankyti. Manau, kad tie, kas perka knygas, jas ir skaito. Mėgstu skaityti knygas su trupučiu kriminalo. Smilgių bibliotekoje randu patinkančių knygų. Žinau, kad perskaitytos knygos jau antrąkart nebeskaitysiu, tad nėra prasmės jų kaupti namuose kaip kokioje bibliotekoje.
Knygynai tikrai neturėtų išnykti, žmonės juose lankosi. Šiandien kaip tik lankiausi J.Masiulio knygyne, ketinau pirkti dovanų čekį, bet apsigalvojau – kam žmogų įpareigoti pirkti knygą, jei jis to nenori.
Dabartinis jaunimas su knygomis ne itin draugauja. Pastebiu, kad dažnas jų naudoja audioknygas – taip ir greičiau, ir paprasčiau. Bet ir tai klausosi tik tų kūrinių, kurie privalomi mokyklinėje programoje.
Prierašai po nuotraukomis:
ALDONA.
AGNĖ.
DONATAS.
LENA.
GRETA.
AUŠRA.
A.Švelnos nuotraukos
