Naujieną pranešė ant mokyklos laiptų
„Apsisprendžiau, kad ne kiekvienam siūloma filmuotis televizijos laidai ir kad tai bus nauja patirtis. Visos patirtys yra naudingos, todėl bandyti verta. Jei ir nepavyktų – ne bėda, pasaulyje būna baisesnių dalykų“, – kalbėjo Biržų „Saulės“ gimnazijoje besimokantis 16 metų biržietis Vainius Samulis.
Šiais žodžiais jaunuolis prisiminė, kaip jį, tuomet dar „Aušros“ pagrindinės mokyklos moksleivį, pakvietė filmuotis „Literatūros pėdsekio“ kūrybinė grupė.
Buvo kuriama laida apie lietuvių avangardinės poezijos pradininką, keturvėjininką, vėjavaikiu vadintą Kazį Binkį.
Vainius atviravo, kad maloniai nustebo, kai mokykloje ant laiptų jį sustabdė raštvedė ir pranešė, kad televizijos laidos kūrėjai, tiksliau, Rasa Kazlas, jam siūlo suvaidinti K.Binkį.
Į klausimą: „O kodėl aš?“, išgirdo atsakymą, kad jis panašus į poetą jaunystėje.
Surado bendrų bruožų
Vainius prisipažino, kad ne iš karto ryžosi sutikti su pasiūlymu. Pasitarė su lietuvių kalbos mokytoja ir klasės auklėtoja Jūrate Laisvūne Šatiene. Mokytoja jam patarė išnaudoti gyvenimo pamėtėtą šansą.
Mokykloje apie K.Binkį mokoma septintoje klasėje, todėl poeto gyvenimas ir kūryba jau buvo ne naujiena.
Bet Vainius dar kartą sėdo prie knygų ir kompiuterio ir įsitikino, kad jis su K.Binkiu turi nemažai bendro – ir ne tik išoriškai, bet ir mąstymu, pasaulio pajautimu.
Vainiui labai priimtinas ir artimas keturvėjininko poeto laisvės pojūtis, gyvenimo džiaugsmas, gebėjimas mintimis pakilti iki debesų kaip jo garsiame eilėraštyje „Vėjavaikis“.
„Stengiausi į pasaulį pažvelgti Binkio akimis. Jis viską savaip darė, nepaisydamas kitų vertinimo. Ir savyje randu šį bruožą“, – kalbėjo.
Gyvena „Binkio malkinėje“
Vainius nutarė filmuotis, bet pačiam reikėjo susirasti kostiumą ir skrybėlę. Drabužius – kostiumą bei skrybėlę – surado, išplovė, išlygino biržietė Birutė Kvedaravičienė.
Ir kai kūrybinė grupė atvyko į filmavimą, vaikinas jau buvo pasiruošęs darbui.
„Tiesą sakant, iki susitikimo truputį nerimavau: o jei netiksiu? O ir laidos kūrėjai man nepažįstami... Bet Kazlas tik pažvelgė į mane ir pritarė, kad iš tiesų turiu panašumo į Binkį“, – prisiminė biržietis.
Filmavimas vyko Papilyje, buvusios mokyklos patalpose, kur K.Binkis yra gyvenęs ir mokytojavęs.
Šiame pastate įrengtoje mansardoje su šeima gyvenanti muziejininkė Edita Lansbergienė papasakojo, kad K.Binkis per šaltį arba snygį priimdavo pernakvoti ir mokinius.
Malkas jis laikė palėpėje.
Todėl bičiuliai kartais pajuokauja, kad E.Lansbergienė gyvena K.Binkio malkinėje.
Vis šmėkščioja siluetas
„Dievulis davė laimę įsikurti tokioje ypatingoje vietoje“, – korespondentei sakė E.Lansbergienė.
Ji puikiai prisimena „Literatūros pėdsekio“ laidos filmavimą, bendravimą su kūrybine grupe ir Vainiumi.
„Manau, kad Vainiui patiko vaidinti Binkį, nes atrodė labai laimingas“, – sakė.
Išskirtinį įspūdį E.Lansbergienei paliko scena, vaizduojanti K.Binkio išėjimą iš šio pasaulio.
Jos sodyboje įrengta prieklėtis be klėties. Atidarai duris – ir prieš tave atsiveria pasaulis.
O K.Binkį vaizdavęs Vainius su lagaminu per šias duris, nuo kalno keliu nužengė tarsi į mirtį.
„Literatūros pėdsekio“ herojai paprastai išlieka nebylūs. Kalbėti nereikėjo ir Vainiui.
Bet tarp pasakojimo apie poeto gyvenimą ir skaitomų jo eilių vis šmėkščioja jo siluetas.
Mamą gerbia už drąsą
„Prieš filmavimą Edita dar papasakojo apie Binkį. Jau daug apie jį žinojau, bet atidžiai klausiausi, kad lengviau įsijausčiau į vaidmenį. Toji vieta Papilyje išsaugojusi Binkio laikų aurą, ji nuostabi. Jaučiausi lyg persikėlęs į praeitį“, – džiaugėsi Vainius.
Dažną epizodą teko kartoti kelis kartus. Bet ne dėl to, kad jis blogai vaidino, o dėl to, kad kūrėjams kildavo vis naujų idėjų.
Vainius atviravo, kad laida, kurioje nusifilmavo, liko net labai patenkintas. Ne mažiau džiaugėsi ir jo mama Elita Samulytė bei močiutė Angelė Samulienė.
O jų žodis jaunuoliui yra labai svarbus.
Močiutę Vainius laiko pavyzdžiu, autoritetu. Dėkingas jai už tai, kad nuo mažumės ragino skaityti knygas.
„O mamą gerbiu už drąsą. Ji – vienas drąsiausių žmonių mano gyvenime. Mama moko mane turėti savo nuomonę, ją išsakyti, ginti“, – kalbėjo jaunuolis.
Namuose mokytis geriau
Ar iš tiesų santykiai su kitomis kartomis – mama ir močiute – tokie puikūs? O kurgi kartų konfliktas, dėl kurio dažniausiai taip sunku susikalbėti?
To paklaustas Vainius sakė, kad nuomonės ne visuomet sutampa, betgi galima ginčytis ir neįžeidinėjant, nesusipykstant.
Pastarasis ginčas kilo dėl to, ar verta grįžti į mokyklą po karantino. Reikėjo gimnazijai užpildyti tokią anketą.
„Mama buvo už tai, kad grįžčiau. O aš nenorėjau. Man nuotoliniu būdu mokytis netgi geriau, lengviau susikaupti. Mano mokslo rezultatai ne tik nenukentėjo, bet pagerėjo. Tai kam rizikuoti užsikrėsti?“ – aiškino vaikinas.
Jis tęsė, kad būtų painiava, jei sutinkantieji testuotis mokytųsi gimnazijoje, o nesutinkantieji – namuose. Be to, prisipažino, kad taip norėjo išvengti ir atsiskaitymų, kurie būtų laukę gimnazijoje.
Galop mama pasakė, kad Vainius jau pakankamai suaugęs ir pats gali spręsti, kaip geriau. Anketoje ji nurodė pageidaujanti, kad gimnazistams šiais mokslo metais nebeverta grįžti į klases.
Ieško to, kas sieja
Kad nėra jokio kartų konflikto, o tik nenoras įsiklausyti, nesugebėjimas suprasti kitą, antrino ir pasikalbėti su Vainiumi bei „Panevėžio krašto“ korespondentais sutikusi J.Šatienė.
Pamatęs ją ateinančią gatve, Vainius nuskubėjo pasitikti ir abu bičiuliškai apsikabino.
„Kaip seniai tave mačiau... Mano vaikas, kaip tu užaugai“, – džiūgavo mokytoja.
Moteris kalbėjo, kad su jaunuoliais susikalbėti lengva, tik reikia supratimo. Bet reikia nepamiršti: jai lengviau suprasti Vainių, nes yra buvusi jo amžiaus. O štai jaunuoliams neįmanoma suvokti, kaip mąsto brandaus amžiaus mokytoja.
„Belieka rasti ne tai, kas kartas skiria, o tai, kas sieja. Jei viską statyčiau ant aštrios briaunos, be abejo, kiltų pykčiai, nesutarimai. Todėl vieną kartą nusileidžia vienas, kitą kartą – kitas“, – aiškino.
Ar tikrai mokytoja yra pripažinusi klaidas?
„Be abejo! Ir ne vieną sykį. Juk negaliu būti tuo žmogumi, kurio nuolat būtų viršus“, – atsakė J.Šatienė.
Vainius tai patvirtino.
Sukūrė K.Binkio profilį
J.Šatienė džiaugėsi, kad Vainius vaidino televizijos laidoje K.Binkį. Ji patvirtino, kad jaunuolis išoriškai panašus į poetą jaunystėje.
„Bet ne išorė svarbiausia. Ir literatūriškai Vainius geriausiai buvo pasirengęs. Gal buvo mergaičių, kurios taip pat giliai domėjosi jo poezija, bet juk vaidmeniui reikėjo vaikinuko“, – kalbėjo mokytoja.
Ji prisiminė, kad pamokose apie K.Binkį davė klasei užduotį pristatyti poetą šiuolaikiškai, atspindint jo veiklą, mąstyseną, jausmus.
Vainius sukūrė feisbuke jo profilį. Žinoma, profilis neaktyvus, bet taip sukurtas, tarsi prie jo jungtųsi poeto vaikai, žmona, kūrybos gerbėjai.
„Ant mano darbastalio tebėra šis profilis, ir visos klasės jį mato“, – šypsojosi mokytoja.
Išsiskiria intelektu, elegancija
Paklausta, kuo ją žavi K.Binkis – ar tuo pačiu entuziazmu, jaunystės polėkiu kaip ir Vainių, J.Šatienė papurtė galvą.
„Man, jau turinčiai gyvenimo patirties, imponuoja Binkio drąsa mesti tai, kas neįdomu, ir ieškoti savo sielai artimų dalykų. Juk dažnas įsikinkome ir vargstame iki mirties“, – kalbėjo J.Šatienė.
Ar Vainius išsiskiria iš bendraamžių? Kokiomis savybėmis?
„Intelektu. Elegancija. Mokėjimu sutarti su įvairaus amžiaus žmonėmis“, – vardijo mokytoja.
Ji šypsojosi, kad labiausiai juos abu sieja humoro jausmas.
J.Šatienė kalbėjo, kad jos mokiniai per mėnesį turi perskaityti kokią nors vertingą knygą ir ją pristatyti.
„Už tai net tėvai yra padėkoję. Bet argi ne gražu, kai vakare motina ir dukra ar sūnus paima po knygą ir pusvalandį kartu skaito?“ – kalbėjo.
Paklaustas, ar buvo tokių knygų, kurias jis darkart skaitys, Vainius paminėjo Kazio Borutos apysaką „Baltaragio malūnas, arba Kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte“.
„Autografas“
„Su kuo sutapsi, pats tapsi, todėl draugus reikia atsirinkti.“ (V.Samulis)
„Vėjavaikis“
Pasikinkęs jauną vėją,
Vėtrą šaunią apkabinęs, –
Leidžiuos per padangių plynes
Su pavasariu lenktyniais.
Gulbės – kelią!
Gervės – kelią!
Debesų keliu didžiuoju
Aš važiuoju!
Mano skraistė lengvo rūko
Plasta padangėj ištisus.
Mano vėtra kai padūko –
Išsislapstė žvaigždės visos,
Mėnuo nuo dangaus paspruko.
Kas man vėją pažabotų?
Kas man vėtrą paviliotų?
Debesų keliu didžiuoju
Tik aš vienas tevažiuoju.
Lik, pavasari, tarp pievų! –
Gaudyk savo varles, sliekus...
Paukštės ilstančios, – sudievu!
Aš pralenkiu ir palieku.
Kazys Binkis. „100 pavasarių“
Prierašai po nuotraukomis:
1. J.Šatienė sakė, kad nėra jokio kartų konflikto, tereikia įsiklausyti į kitą žmogų ir pabandyti jį suprasti.
2–3. Pasipuošęs kostiumu ir skrybėle, Vainius pasirengė suvaidinti K.Binkį.
4. „Literatūros pėdsekio“ laida buvo filmuojama Papilyje, buvusioje mokykloje, kurioje K.Binkis yra dirbęs ir gyvenęs. A.Švelnos ir R.Zibolienės nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2021 05 22