Egidijus Sipavičius–legendinis dainininkas. Greta Šepliakovaitė-Bendžė– aktorė, aktyvi dainuojamosios poezijos dalyvė, TV projekto Lietuvos balsas“ dalyvė. Miglė Polikevičiūtė – aktorė apdovanota „Auksinio scenos kryžiumi“, „Sidabrinės gervės“apdovanojimais. Šarūnas Januškevičius- aktorius, TV projekto „Muzikinėkaukė“ dalyvis. Žiūrovams gerai atpažįstamas iš serialų „Rimti reikalai“, „Šeima“, „Rezidentai“, kino filmų „Laisvės kaina“, „Savanoriai“, „Grąžinti nepriklausomybę“, „Ir visi jos vyrai “ ir kt. Tadas Gryn– aktorius, TV serialų ir kino filmų veidas, Eglė Ancevičiūtė – aktorė, dainų autorė ir atlikėja Lietuvos žiūrovams gerai atpažįstama iš televizijos serialų „Meilė gydo“, „Rimti reikalai“.
„Pranašas"- analogų neturintis sugrįžtantis muzikinis spektaklis- miuziklas. Pirmą kartą Lietuvoje pristatytas prieš dvidešimt metų, jis sulaukė ypatingo žiūrovų dėmesio ir paliko ryškų pėdsaką Lietuvos scenos meno istorijoje. Dabar kūrinys grįžta atsinaujinęs – su ta pačia muzika ir tekstais, tačiau nauja kūrybine komanda, kitokia menine vizija ir šviežiu atlikėjų kvėpavimu.
Tai nebanali meilės istorija, o skausmingas meilės trikampis, kuriamegreitas blizgesys susiduria su tikru jausmu, o džiaugsmas – su skausmu. Pagrindinis personažas, pagyvenęs vyras, tampa tarpininku tarp praeities ir dabarties, leisdamas žiūrovui iš naujo atrasti, kad meilė gali būti ir saldi kaip medus, ir deginanti kaip ugnis.
„Pranašas“ – ne tik spektaklis, bet ir kelionė į vieno iš didžiųjų XX a. dvasinių tekstų pasaulį. Spektaklio ištakos glūdi poeto ir filosofo K. Gibrano knygoje Pranašas, kurios universalios temos jau daugiau nei šimtmetį skatina mąstyti apie žmogaus gyvenimo prasmę. Ši knyga, įkvėpusi ir pakeitusi gyvenimą Paulo Coelho – „Alchemiko“ autoriui, šiandien per muziką ir teatrą prabyla naujai – lietuviškame scenos kontekste.Tai pasakojimas apie universalius gyvenimo ciklus, kuriuos kiekvienas žiūrovas gali atpažinti savyje. Gibrano „Pranašo" filosofija poeto R.Stankevičiaus žodžiais jungiasi su kompozitoriaus R.Radzevičiaus muzika ir teatro kalba, sukurdama erdvę vidiniam susitikimui su savimi.
Tai ne tradicinis miuziklas, o muzikinė-poetinė meditacija, kurioje muzika, žodis ir vaizdinė išraiška tampa lygiaverčiais dramaturgijos elementais.
Spektaklio centre – žmogaus kelias. Jame telpa meilė ir išdavystė, gimimas ir mirtis, kūniškos aistros ir vidinė ramybė. Čia nevaidinama. Čia išpažįstama. Tai pasakojimas apie universalius gyvenimo ciklus, kuriuos kiekvienas žiūrovas gali atpažinti savyje.
Šis spektaklis yra ne tik estetinė patirtis, bet ir vidinė kelionė – sustojimas, klausymasis ir atpažinimas. Jis balansuoja tarp koncertinės išraiškos, poezijos teatro ir vizualaus performanso, o jo tikslas – paliesti jautriausias žmogaus širdies stygas.
Viena iš Pranašo dainų “Degančios rankos” yra tapusi ir žinomo dainininko M. Mikutavičiaus koncertinės programos hitu.
Aktoriai apie spektaklį:
Giedrius Arbačiauskas nedvejodamas sutiko vaidinti šiame muzikiniame spektaklyje: „Man svarbu scenoje perteikti savo gyvenimo patirtis, dar ir dar kartą atgaivinti sielos atmintį: kam verta skirti man duotą laiką...” Kūryboje televizijos filmų įgarsintojas, dainų autorius bei atlikėjas visada ieško nuoširdaus žmogiškumo, kito žmogaus požiūrio į jam svarbius klausimus ir vertybes, kūrybiško požiūrio į gyvenimą.”
Andrius Bialobžeskis atnaujintame miuzikle nusprendė vaidinti dėl poeto R. Stankevičiaus eilių. „Rimvydas – mano bičiulis. Labai vertinu jo kūrybą“, – neslepia aktorius. Be to, Andrius prisipažino, kad ypač vertina tokius pasiūlymus ir galimybes, kuomet scenoje turi galimybę dainuoti. Kaip pats sako, vis dažniau jo gyvenime aktorystė darniai persipina su dainavimu.
A. Bialobžeskis atlieka Pranašo vaidmenį. „Ne, pranašu gyvenime savęs nelaikau, – juokiasi. Tačiau su amžiumi pastebiu, kad daug ką pradedu kitaip suprasti. Kitaip žvelgiu į meilę, į klaidas...“, – prisipažįsta žinomas vyras. Pasak aktoriaus, vaidyba muzikiniame spektaklyje „Pranašas. Kai iš meilės užsidega rankos” jį nuteikia meditatyviai, terapiškai.
Egidijus Sipavičius atliksiantis Pižono vaidmenį. Koks tai personažas? Dainininko žodžiais tariant, tai – savimyla, puošeiva, pasipūtėlis, semiantis iš gyvenimo viską tiesiog saujomis. Ir viską tik sau. Nesirūpinantis jį supančių žmonių jausmais, emocijomis. „Visiškai be jokios empatijos žmogus, tiesiog bjaurus tipas“, – priduria. O ar nėra sudėtinga vaidinti blogietį? Gal Egidijus įžvelgia ir kokių nors paralelių iš šio personažo ir savo gyvenimo? „Tokį personažą nėra sudėtinga vaidinti. Nes ryškius blogiečius ir beviltiškus geriečius, tokius itin ryškius personažus, visada yra lengviau vaidinti nei abejonių kamuojamą personą. Kažkada ir pats esu patyręs tokią egocentristinę būseną, kai visi tave myli, šlovina, sako, kad esi pats puikiausias, geriausias, gražiausias dainininkas. Ir tuomet labai lengva į visus aplinkui žiūrėti kaip į tau reikalingus ar nereikalingus asmenis. Tu gali drąsiai rinktis, nes pasiūla yra žiauriai didelė. Kažkada esu patyręs panašią būseną. Na, ir ačiū Dievui, kad iš jos išėjau, užteko sveiko proto“, – atvirauja pašnekovas.
Jaunosios kartos aktorius Šarūnas Januškevičius apie miuziklą: "Mane, kaip kūrėją, ši medžiaga intriguoja. Tai – tiksliausias žodis mano jausmams apibūdinti, gavus pasiūlymą kurti vaidmenį šiame miuzikle, pirmą kartą išgirdus dainas. Tai tikrai nėra eilinis, banalus, pramoginis „šokių pokių" miuziklas, kurio, rodos, tikiesi išgirdęs šio žanro pavadinimą. Čia – poetinis, mistinis, netiesmukas vyksmas. Čia kalbama esminėmis temomis – apie gyvenimą, mirtį, meilę, amžinąsias vertybes. Jokio „humoriuko" parazito, jokio sarkazmo ar ironijos šydelio, jokio nepatogumo būti atvira širdimi – to, kas taip dažnai kankina mūsų teatrinį laikmetį. O ir autoriai – rimti: Rimvydas Stankevičius (dainų tekstai) - pavasario poezijos lauretas, apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija) ir Rokas Radzevičius (muzika). Visa tai įkvepia, kelia ne tik pagarbą, bet ir norą nenuvilti.Būtent poeto R. Stankevičiaus tekstai jį ir patraukė, sužadino norą įsilieti į šią kūrybinę komandą: „Kaip aktorius visada jaučiu didelę pagarbą geriems literatams. Pradėjau mąstyti, kaip gi juos (tuos tekstus) galėčiau suvaidinti, įkūnyti, kaip reikėtų su jais dirbti. Ką galėčiau sukurti? Tas iššūkis ir suintrigavo” samprotavo Š. Januškevičius, išgarsėjęs televizjos projekte „Muzikinė kaukė” ir yra laimėjęs X faktorių.
Taipogi savo mintimis apie “Pranašą” dalinasi jaunosios kartos aktorė Miglė Polikevičiūtė, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“. Miglė prisipažino iškart tarsi nujautusi, kad vaidyba muzikiniame spektaklyje bus prasmingas darbas, kuris atneš gražių „pranašysčių”. „Ir nesuklydau, jame labai labai gražūs dainų tekstai, gydantys širdį, keliantys grožio jausmą. Miglės įkūnijamas personažas jai pačiai labai mielas ir artimas. Netgi atradusi didelių panašumų su juo. „Kaip ir mano personažė – taip ir aš, darydama klaidas, vingiuodama gyvenimo labirintais aptikau, kad svarbiausia už viską yra meilė. Tyra, paprasta, graži. Ir ją svarbu branginti bei vertinti”, – įsitikinusi pašnekovė.
Kūrybinė komanda:
Režisūriniai sprendimai ir statytojas - Tadas Gryn
Žodžiai – Rimvydas Stankevičius (pavasario poezijos lauretas, apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija)
Muzika – Rokas Radzevičius (roko operos “Jūratė ir kastytis” , Eglė žalčių karalinė ir kt. projektų kūrėjai )
Choreografija - Gytis Ivanauskas
Įvaizdis - Toma Stašytė.
Garso režisiūrius - Erikas Vaikšnoras
Video projekcijos ir audiovizualinis menas – Mantas Bartusevičius
Atlikėjai :
Vyras – Andrius Bialobžeskis/Giedrius Arbačiauskas
Moteris – Eglė Ancevičiūtė / Miglė Polikevičiūtė
Mergina – GretaBendžė / Miglė Polikevičiūtė
Vaikinas – Šarūnas Januškevičius
Pižonas – Egidijus Sipavičius / Tadas Gryn/ Ainis Storpirštis.
(26PRRR-9)