Visi opozicijos siūlymai vėl buvo atmesti
Pastarajame Panevėžio tarybos posėdyje valdantieji patvirtino rekordinį šių metų miesto biudžetą.
Posėdžio pradžioje pasisakę opozicijos atstovai pažėrė valdantiesiems daugybę priekaištų, kad vėl nebuvo išgirsti jų pasiūlymai, ką reikėtų labiausiai finansuoti.
Komiteto „Panevėžio labui“ narė Viktorija Vidžiūnienė klausė, ar numatyti projektai duos realią naudą miestiečiams, kaip bus vertinamas projektų efektyvumas ir atsakomybė už rezultatus?
Politikė džiaugėsi merės Loretos Masiliūnienės kvietimu diskusijai su opozicija, bet dialogo pasigedo.
Konservatorė Indiana Grigienė teigė norinti, kad rinkėjai žinotų, kokius siūlymus šiųmečiam miesto biudžetui pateikė opozicija, ir visus juos išvardijo.
Politikė piktinosi, kad valdantieji visus opozicijos siūlymus atmetė, kaip ir kasmet. Labiausiai ji apgailestavo, kad vykstant žiauriam karui miesto valdžia nesugebėjo rasti 6 tūkstančių eurų ir nupirkti šąlantiems ukrainiečiams elektros generatoriaus.
L.Masiliūnienė atkirto konservatorei, kad ji kalba netiesą, ir nurodė, kad savivaldybė ankstesniais metais ukrainiečiams išsiuntė tris generatorius, o šiemet jie prašo automobilio.
I.Grigienė norėjo dar kažką pasakyti, bet merė neleido, pareiškė, kad jos laikas pasisakyti baigėsi.
Paprastai valdantieji dažnai taip užčiaupia opoziciją, nes prieš kurį laiką patys priėmė sprendimą leisti visiems pasisakyti ne ilgiau nei 5 minutes.
Neteko žmonių – neteko pajamų
Daugiausia priekaištų valdantiesiems išsakė opozicijos lyderis Ignas Gaižiūnas.
„Deklaruojat, kad tai yra augimo biudžetas, bet per metus Panevėžyje sumažėjo 1580 gyventojų. Paradoksalu, bet per tuos pačius metus miestas neteko 1685 darbingo amžiaus žmonių. Kalbat apie augimą, bet klausimas, kiek dėl to miestas per metus neteko pajamų? Akivaizdu, kad šitas biudžetas yra ne augimo, o mažėjimo“, – kalbėjo konservatorius.
Opozicionierius piktinosi, kad nei merai, nei vicemerai, nei kiti savivaldybės pastate dirbantys asmenys per daug metų taip ir nesuprato, ko reikia jaunoms šeimoms ir jauniems žmonėms. Girdėti tik lozungai ir šūkiai apie Panevėžio tinkamumą jiems.
Anot politiko, gali būti smagu atvažiavus į Panevėžį pasižiūrėti į pakeistas trinkeles Laisvės aikštėje ar Senvagėje, užeiti į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, tačiau tai nėra problemos sprendimas.
„Turiu pagirti merę, jos vadovavimo stilius šiek tiek kitoks negu buvusių merų. Tačiau šitas stilius vis tiek nelinkęs ieškoti kompromisų ar atsižvelgti į siūlymus, kuriuos teikia ne siauras vieno asmens vadovaujamas politinis komitetas. Visi opozicijos siūlymai stiprinti miestą atsimušė kaip į geležinę sieną“, – kalbėjo I.Gaižiūnas.
Kaltino valdančiuosius jau seniai palaidojus miestą
Tada konservatorius pareiškė nuoširdžiai suprantantis kolegas iš valdančiosios daugumos.
„Jūs savo galvose ir širdyse, matyt, jau seniai esate palaidoję Panevėžį, susitaikę su jo nykimu. Jums neskauda dėl eilių ligoninėse ar pas šeimos gydytojus, dėl apverktinos būklės darželių, kad neįgalieji negali patekti į odontologijos kliniką ar Visuomenės sveikatos biurą. Kol savo šiltuose kabinetuose dalijate milijonus, „Minties“ gimnazijoje šąla vaikai. Šiai problemai spręsti nesugebėta rasti nė vieno euro, dėl vaikų sveikatos jums nesuvirpėjo širdis“, – rėžė I.Gaižiūnas.
Toliau opozicionierius priekaištavo valdantiesiems, kad jiems nerūpi galvoti apie realią priedangų tinklo plėtrą, apie automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių namų tvarkymą, apie tai, kad mieste atsirastų daugiau gerai apmokamų darbo vietų, kuriose norėtų dirbti iš kitur grįžę miestiečiai.
„Akivaizdu, kad jūs viskam turite šaltus ir biurokratinius pasiteisinimus, nes jums šiandien rūpi įvaizdis ir įspūdis. Jums rūpi pastatyti daugiabutį savivaldybės darbuotojams, rūpi komandiruotės, rūpi pasikelti sau atlyginimus“, – pareiškė konservatorius.
Vienintelis likęs nepatogumas – išklausyti kitaip mąstančius
„Būkim atviri, jūs šiandien be problemų pasitvirtinsite miesto biudžetą, dėl to net neabejojate. Ir nėra nieko, ką būtų galima pasakyti iš šitos tribūnos, kas pakeistų jūsų nuomonę. Jums yra duotas politinio komiteto nurodymas ir jūs turite jį vykdyti. Vienintelis jums likęs nepatogumas, kad esate priversti išklausyti kitokią nuomonę ir nepatogią tiesą“, – kalbėjo I.Gaižiūnas.
Pasak konservatoriaus, apie dabartinės valdžios miesto planavimą panevėžiečiai savo nuomonę išreiškė tyliai – kojomis. Kasmet iš Panevėžio gyventi į kitus miestus išvyksta po 2000 žmonių, pernai Aukštaitijos sostinę paliko apie pusę tūkstančio jaunų 18–29 metų panevėžiečių.
„Valdžia turi tarnauti žmonėms, o ne siauriems politinio komiteto interesams, savimylai, piktdžiugai ar paniekai. Daryti taip, kaip darėte pastarąjį dešimtmetį, nebegalima. Akivaizdu, kad jūsų politinis projektas neduoda rezultatų. Nėra gėdinga daryti klaidą, gėdinga likti klaidoje. Šis biudžetas, kaip ir daugelis prieš tai buvusių, puikus spindesio pavyzdys, bet jis nesukurs saugios ir užtikrintos ateities“, – taip pasisakymą baigė I.Gaižiūnas.
Liūdino mokytojos laviravimas
Nors pagal posėdžio darbotvarkę pirmiausia svarstyti buvo pristatytas 2026–2028 metų Panevėžio strateginis veiklos planas, tačiau kalbos toliau sukosi daugiausia apie miesto biudžetą.
Valdančiųjų atstovė Birutė Valkiūnienė nurodė tris, jos nuomone, labai svarbias kryptis, susijusias su gyventojų mažėjimu Panevėžyje.
Pirmoji kryptis – gerais pažymiais mokyklą baigę jaunuoliai išvyksta studijuoti į kitus šalies miestus. Antroji – Vilniaus valdžios organizuota akcija, kviečianti kitų miestų ir rajonų gyventojus, tarp jų ir panevėžiečius studentus, deklaruoti savo gyvenamąją vietą sostinėje ir už tai gauti pinigų. Trečioji kryptis – nemažai panevėžiečių statosi namus ir kuriasi rajono miesteliuose bei gyvenvietėse.
V.Vidžiūnienė pareiškė, kad jai buvo liūdna girdėti mokytoją B.Valkiūnienę kalbant, jog Lietuvą stiprina vien universitetinis išsilavinimas.
„Mieste turime puikiai veikiantį Mokymo centrą, koleginį sektorių. Jie irgi prisideda prie miesto, regiono ir visos šalies augimo bei kuria pridėtinę vertę“, – sakė Panevėžio kolegijoje dirbanti opozicionierė.
Miestui – milžiniški praradimai
I.Grigienė džiaugėsi, kad Panevėžio jaunuoliai mokosi mūsų šalies ir užsienio universitetuose, tačiau pastebėjo, kad po studijų jie negrįžta į gimtąjį miestą.
„Jauniems žmonėms svarbu ne sutvarkytos erdvės ar pastatytas naujas muziejus, jie žiūri, kokiuose darželiuose ir mokyklose mokysis jų vaikai, kokia yra sveikatos apsauga, ar renovuoti daugiabučiai, kurių kiemuose netelpa mašinos“, – kalbėjo konservatorė.
Valdančiųjų atstovas Lauras Jagminas pareiškė, kad atėjo laikas keistis ir opozicijai, ir pozicijai.
„Sodros“ Panevėžio skyriui vadovaujantis demokratas teigė, kad jo atstovaujamos įstaigos ką tik paskelbtais duomenimis, Aukštaitijos sostinė iš didžiųjų šalies miestų sparčiausiai praranda darbuotojus, o tuo pačiu ir pajamas už gyventojų pajamų mokestį.
Politikas nurodė, kad nuo 2024 metų lapkričio iki praėjusių metų to paties mėnesio Panevėžys neteko beveik 1000 darbuotojų. Miestui tai – milžiniški praradimai.
„Turime susivienyti, nebekaltinti vieni kitų ir susitelkti. Kviesčiau merę būti grandimi, jungiančia poziciją ir opoziciją, verslo atstovus, kitas suinteresuotas šalis, kad sukurtume realiai veikiančią grupę, kuri savo sprendimais ir siūlymais pradėtų keisti padėtį“, – ragino L.Jagminas.
Protestas – nedalyvavo balsavime
Biudžetą pristačiusi L.Masiliūnienė teigė, kad išanalizavus opozicijos pateiktus siūlymus nustatyta, jog reikšminga siūlomų priemonių dalis jau yra įgyvendinama, o daliai ieškoma papildomo finansavimo.
Tačiau šie merės žodžiai opozicijos neįtikino. Visi 3 konservatoriai balsavime išvis nedalyvavo, o V.Vidžiūnienė susilaikė. Net 23 valdančiųjų balsų buvo sočiai miesto biudžetui patvirtinti.
Šiųmetis Panevėžio biudžetas – rekordinis: planuojama gauti 219,2 milijono eurų pajamų, užtat išleisti ketinama dar daugiau – 233,3 milijono eurų. Šį 14 milijonų eurų skirtumą sudaro skolintos ir nepanaudotos praėjusių metų biudžeto lėšos investicijų projektams įgyvendinti.
Pernykštį biudžetą sudarė per 199 mln. eurų pajamų ir daugiau kaip 220 mln. eurų išlaidų.
Biudžetą sudaro 15 programų. Tradiciškai daugiausia pinigų numatyta švietimui (104,4 mln. eurų), investicijų projektams įgyvendinti (33,2 mln. eurų), socialinei paramai (32,7 mln. eurų) bei miesto infrastruktūrai (17,8 mln. eurų).
Savivaldybei valdyti biudžete skirta 15,6 mln. eurų, kultūros ir meno reikmėms – 11,7 mln. eurų, savivaldybės turtui valdyti – 6,3 mln. eurų, sporto reikmėms – 4,2 mln. eurų, ekonominei plėtrai ir verslui skatinti – 3,3 mln. eurų.