Taip pat ir Prancūzijoje
Fotografų bene labiausiai mėgstamas Panevėžio pastatas – daugiau nei prieš 120 metų knygnešio Juozo Masiulio įkurtas pirmasis lietuviškas knygynas ant Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių kampo. Rytais, per ūkanas, jis atrodo tarsi iš rūko išplaukiantis didžiulis laivas.
Istorinis pastatas įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą ir laikomas vienu svarbiausių miesto simbolių.
Bet knygyno savininkai knygnešio vaikaitė Karolina Masiulytė-Paliulienė ir jos vyras Arūnas Paliulis atviravo patys dabar gyvenantys kaip migloje.
Mat išlaikyti knygyną vis sunkiau, ir jie paskelbė parduodantys jiems tokį brangų pastatą. Bet iškart pabrėžė – kalbama tik apie pastatą, o knygynas neparduodamas.
Tad kaipgi taip nutiko, kad, įdėjus šitiek pastangų, laiko ir vilčių, vis dėlto tenka žengti tokį sunkų žingsnį? Veikiausiai yra labai skaudu?
K.Masiulytė-Paliulienė prisipažino, kad nepaprastai skaudu, bet kitos išeities tiesiog nėra.
Pašnekovė aiškino, kad, be kitų kasdienių išlaidų, reikia mokėti atlyginimus darbuotojams. O ir pirkėjai randa pigesnių knygų prekybos centruose, kai šie pritaiko dideles nuolaidas.
Kiti siunčiasi knygas internetu.
Be to, žmonės kur kas mažiau skaito spausdintą literatūrą, daugiau domisi internetinėmis naujienomis. Ten skelbiama informacija ir knygos, literatūra – visiškai skirtingi dalykai, bet įpročiai ir poreikiai ilgainiui kinta.
„Turime ir ištikimų klientų, stengiamės dėl jų, skelbiame akcijas, nukainojame knygas. Laikomės, kol galime, bet suprantame, kad nebebus lengviau“, – apgailestavo savininkė.
Tuo labiau kad knygynai patekę į tokią pat sudėtingą situaciją visame pasaulyje, taip pat ir Prancūzijoje. Ji tai puikiai žino, nes iš Paryžiaus čia, į laisvą Lietuvą, gyventi atvyko.
Šiais metais knygynas dar tikrai dirbs, dar niekas nesikeis, o ateitis – neaiški.
Išgelbėtų pinigingas pirkėjas
A.Paliulis patikino korespondentę, kad parduodamas tik pastatas, o į sąlygas bus įrašyta, kad pirkėjas įsipareigoja išsaugoti knygyną.
Juk būtų amoralu vietoj knygyno įrengti, pavyzdžiui, dėvėtų drabužių parduotuvę ar prekiauti alkoholiu, cigaretėmis.
Bet šalia knygyno visai derėtų galerija, kavinė.
A.Paliulis sakė, kad buvo pastatu susidomėjusių žmonių, bet nė su vienu nepavyko sutarti.
„Klausiate, kas išgelbėtų knygyną? Išgelbėtų pinigingas investitorius, kuris vertintų istorinį pastatą ir pelningai bei prasmingai viską, išskyrus knygyną, išnuomotų“, – sakė vyras.
Mat pirmame aukšte įrengtos dvi komercinės patalpos, antrame – trys nuomojami kambariai, nedidelė patalpa su langu, trečiame – trijų kambarių butas ir didelė studija.
O jei žiūrėsim iš lauko, antras langas antro aukšto dešinėje – knygyno įkūrėjo J.Masiulio kambario. Jis čia gyveno su šeima, dviem vaikais. Kituose butuose buvo įsikūrę darbuotojai.
Pašnekovas tęsė, kad pastatas yra išties patrauklus ir dalimis jis būtų greitai nupirktas. Bet savininkai tikisi, kad butų nereikės atskirai pardavinėti ir kad atsiras pirkėjas, įsigysiantis iš karto visą pastatą.
A.Paliulis situacijos nedramatizavo, svarstė, kad rinka solidi, todėl vilčių tikrai yra.
Jiedu kreipėsi į miesto valdžią su pagalbos prašymu. Nors panevėžiečiams J.Masiulio knygyno likimas rūpi, bet valdžia kol kas nieko apčiuopiamo nepažadėjo.
Gal pats Dievas atsiuntė
Apie J.Masiulio knygyno savininkus jau ne kartą esame rašę.
K.Masiulytė-Paliulienė gimė, užaugo ir ištekėjo Prancūzijoje, gyveno šalia Eifelio bokšto. Bet trauka senelių šaliai buvo nepaprastai galinga, ir moteris su vyru bei dukra Lina ryžosi palikti laisve garsėjantį Paryžių, grįžo į Panevėžį tęsti knygininko misijos.
Vėliau duktė sukūrė savo šeimą.
Jie visi labai didžiuojasi, kad J.Masiulio knygyno veikla nebuvo nutrūkusi net sovietmečiu, o K.Masiulytė-Paliulienė pasvajodavo, kaip būdama sena sena sėdės kampe ant to paties suolelio, ant kurio kadaise sėdėdavo senelis.
„Jei ne knygnešiai, gal ir dabar neturėtume laisvės ir nebūtume išsaugoję lietuvybės. Senelis mūsų giminėje yra gyva legenda. Ir aš viską darau, kad ir toliau taip būtų“, – kalbėjo K.Masiulytė-Paliulienė.
Gali būti, kad pats Dievas jos senelį atsiuntė rusinamai tautai – J.Masiulis gimė 1864 metais, kai carinė valdžia uždraudė bet kokią spaudą lotyniškais rašmenimis.
Pernai patyrė nuostolių
Dėl Pasvalio knygyno dabarties ir ateities – taip pat nelinksmos nuotaikos. Jo direktorė Inga Krapavickienė atviravo, kad praėjusieji metai buvo ypač sudėtingi.
Ji palygino, kad ankstesnius metus savivaldybės įmonė „Pasvalio knygos“ baigė su nedideliu, bet vis tiek pelnu – 214 eurų, o dabar kaip tik skaičiuoja praėjusių metų nuostolius. Jie dar nepatikslinti, bet sudarys apie 3 tūkstančius eurų.
Paklausta apie priežastis, pašnekovė sakė, kad toks smukimas – dėl nesąžiningo monopolininkų žaidimo. Štai, leidyklos įsigudrino siūlyti mokyklų mokytojams tiesiai iš jų įsigyti pratybų sąsiuvinių ir, aišku, mažesnėmis kainomis, nei knygynas jų gauna. Ir knygynas tai iškart pajuto.
„Savaime suprantama, daugelis mokytojų tokiu pasiūlymu naudojasi. O tiems, kas pas mus pirko pratybų sąsiuvinius, turėjome daryti nuolaidas“, – kalbėjo pasvalietė.
Palaiko nedaugelis leidyklų
„Mes, mažieji knygynai, esame skriaudžiami. Mūsų pardavimai mažesni, ir daugelis leidyklų, ypač komercinių, knygas mums parduoda labai didelėmis kainomis. Pridėję antkainį tampame nekonkurencingi“, – aiškino I.Krapavickienė.
Mažuosius knygynus palaiko tik nedaugelis leidyklų.
Bet gal ne taip daug nerimo dėl bankroto – juk ne privatus jų verslas?
Į tai I.Krapavickienė atsakė, kad anksčiau knygyno savininkė savivaldybė bent nuostolius padengdavo, bet taip jau senokai buvo. Daug metų knygynas verčiasi savo jėgomis.
„Kartais žmonės įsivaizduoja, kad savivaldybė darbuotojams ir algas moka, ir mus išlaiko. Bet taip nėra“, – aiškino.
Savivaldybei priklausantis knygynas netgi negali gauti lengvatų, pavyzdžiui, nuolaidų už šildymą ar žemės mokestį. Tai būtų interesų susikirtimas.
Pernai vykdant gyventojų apklausą, apie 97 procentus pasvaliečių tikino, kad knygynas reikalingas. Bet knygynui iš žodinio palaikymo – mažai naudos, kur kas labiau padėtų, jeigu ateitų įsigyti kad ir pieštuko ar tušinuko.
Tuo labiau kad knygynas siūlo ne tiktai knygų, vadovėlių, sąsiuvinių, bet ir išskirtinių suvenyrų, gražių interjero smulkmenų.
Slapta prekiavo knygomis per atlaidus
Knygnešys ir knygininkas Juozas Masiulis gimė 1864 metų kovo 6 dieną Prastavoniuose (Radviliškio r.), ūkininkų šeimoje. Baigė pradžios mokyklą, po to švietėsi savarankiškai. Dirbo tėvų ūkyje, vėliau susirado darbą Panevėžyje, seserų Jokubauskaičių prekybos namuose. Įgijęs patyrimo, pradėjo kurti savo verslą ir su dėde Vincu Kuzma vertėsi prekyba.
Abu priklausė slaptai Garšvių knygnešių draugijai, bendradarbiavo su draudžiamos lietuviškos spaudos platintojais, kurie atgabendavo knygų. Lietuviškomis knygomis J.Masiulis ir V.Kuzma aprūpindavo smulkiuosius prekiautojus ir patys slapta prekiavo per atlaidus, turgaus dienomis. Už tai J.Masiulis caro valdžios keliskart siųstas bausmei į Rusijos gilumą.
Panaikinus lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, J.Masiulis pradėjo legaliai prekiauti lietuviškomis knygomis, o 1905 metais Panevėžyje atidarė savo knygyną, prekiavo įvairia literatūra, devocionalijomis, kanceliarinėmis ir kitomis prekėmis.
1912 metais knygyno asortimentą sudarė per 1000 pavadinimų spaudinių lietuvių ir kitomis kalbomis.
J.Masiulis palaikė prekybos ryšius su Zawadzkių, Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės ir kitais knygynais, išleido 9 knygas. 1918–1940 metais knygyno savininkas priklausė įvairioms Panevėžio draugijoms, turėjo visuomeninių pareigų.
Mirė 1940 metų kovo 26 dieną, palaidotas Panevėžyje.
Prierašai po nuotraukomis:
1. K.Masiulytė-Paliulienė su šeima grįžo tęsti savo senelio knygininko misijos, bet ši užduotis kas metai vis sunkesnė.
2. I.Krapavickienė sakė, kad iki šiol knygynas išsilaikė savo jėgomis, bet praėjusius metus baigė su nuostoliais.
3. Daugelis pasvaliečių pasisako, kad knygynas reikalingas, netgi būtinas, bet žodinio palaikymo nebepakanka.
A.Švelnos nuotraukos
