Žmonių nuostaba didžiulė
„Po straipsnio jūsų laikraštyje susilaukėme daug atgarsių. Vieni stebėjosi, kam mums viso to reikia, kiti ir dabar atvažiuoja, klausia, o kurgi prasideda valstybinė žemė. Parodome, jie pakraipo galvas, kad Jaronytė šitiek dirbo, tai negi nebuvo galima tą plotą jai tiesiog padovanoti“, – kalbėjo Aldonos Jaronytės tvenkinius Pabiržėje, Biržų rajone, su šeima prižiūrinti Vitalija Drevinskienė.
Prieš kelias savaites savo publikacijoje skaitytojams dar kartą priminėme, kaip A.Jaronytė pelkę prie savo namų pavertė rojaus kampeliu: kirto krūmynus, medelius, viksvas, juos po kojom klojo, o po to kasė durpes ir ant viršaus pylė. Taip buvusioje pelkėje ji formavo tvenkinius, o juose sodino lelijas. Bet po kurio laiko paaiškėjo, kad dalis iš pelkės atkovotos teritorijos yra valstybės žemė.
Šių 29 arų valdžia darbštuolei neleido nei išsipirkti, nei išsinuomoti. Tiesiog tuo metu to padaryti neleido įstatymai. Nebent moteris būtų buvusi ūkininkė.
A.Jaronytei pagelbėjusi ir sodybą bei tvenkinius paveldėjusi sūnėno Kosto Drevinsko šeima pažadėjo moteriai neapleisti grožio oaze vadinamų ir lankytojus traukiančių tvenkinių. Jie savo žodį tesi.
Tiktų ir ilgesnė nuoma
Naujieji savininkai kol kas nepateikė prašymo leisti jiems valstybės plotą išsipirkti ar išsinuomoti. Kodėl?
To paklausta V.Drevinskienė aiškino, kad žemėtvarkininkai netenkino pačios A.Jaronytės prašymo, tad ko jie, paveldėtojai, gali tikėtis?
„Žinoma, išsipirkti norėtume. Žemę su tvenkiniais vis tiek toliau prižiūrime, o tai būtų garantija, kad niekas to ploto neatims. Dabar, kai nesame tikri, kas laukia, kartais ūpas nukrenta“, – atviravo moteris.
Jai tiktų ir žemės nuoma, bet ilgesniam laikui. Nes jei leistų nuomotis tiktai metams, tai irgi neaišku, kas vėl po metų bus, ar nuoma bus pratęsta? Tai tolygu kabojimui tarp žemės ir dangaus.
Valstybės plotą galima pasiekti tik per Drevinskų ir dar vienų kaimynų privačius kiemus arba, teoriškai, – iš kitos pusės. Bet ten nėra kelio, tai tas žemės lopinėlis tiesiog liktų apleistas, valstybei nenaudingas.
Valdžia turėjo savo planą
V.Drevinskienė tuo tarpu ilgai nežinojo, kas dėjosi tuo klausimu rajono valdžioje.
O valdžioje dėjosi įdomūs ir keisti dalykai.
Valdžia ketino išbraukti sodybą iš lankytinų objektų sąrašo – įtraukė išbraukimo svarstymą į rajono tarybos posėdžio darbotvarkę dar kovo mėnesį.
Vis dėlto per rajono tarybos posėdį politikai klausimą dėl A.Jaronytės sodybos išbraukimo atidėjo. Sprendimą sulaikė konservatoriaus Daliaus Barkausko klausimas, ar buvo kalbėtasi su naujaisiais sodybos savininkais ir kokia jų nuomonė.
Tuomet posėdyje savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė pareiškė, kad naujųjų savininkų ir nereikėję atsiklausti, nes ne gyventojai tai sprendžia. Ji patikino, kad sodyba kaip lankytinas objektas buvo sąraše pirmiausia dėl A.Jaronytės kaip asmenybės unikalumo, o tik po to kaip geografinė vieta su savo grožybėmis. Mat sklypo savininkė pati priimdavusi turistus ir pasakojusi, kaip pelkę ji pavertė grožio oaze.
Sodybą ėmė ir ištrynė
Meras Kęstutis Knizikevičius reikalo svarstymą pabaigė optimistiškai – pasiūlė palikti sodybą lankytinų objektų sąraše, ir visi politikai tam pritarė.
Po to posėdžio niekas iš valdžios ar iš Turizmo informacijos centro legendinėje sodyboje neapsilankė, nepasikalbėjo su naujaisiais šeimininkais, išskyrus L.Munikienę. Bet ji nieko konkretaus šeimininkams nepasakė.
Ir staiga – trenksmas iš giedro dangaus.
Rajono Turizmo informacijos centras priėmė savo verdiktą – iš savo svetainės lankytinų objektų sąrašo šią vietą ištrynė. Įstaigos internetinėje svetainėje neliko informacijos apie A.Jaronytės tvenkinius.
„Rajono tarybos posėdyje Jaronytės sodyba buvo išbraukta iš lankytinų objektų sąrašo. Sodyba privati, o naujieji savininkai lankytojų nenori“, – pareiškė Biržų turizmo informacijos centro direktorė Raminta Indriulėnienė.
Direktorė įtikinėjo, kad apie išbraukimą buvo daug informacijos – plačiai kalbėta ir rašyta!
Korespondentę tai labai nustebino – gal įvyko koks nors slaptas posėdis ir buvo priimti slapti sprendimai?
R.Indriulėnienė netgi pažadėjo patikslinti rajono tarybos posėdžio, kai sodyba jos sprendimu buvo išbraukta iš lankytinų objektų, datą. Vis dėlto to vadovė nepatikslino, nes to padaryti buvo neįmanoma – toks nei papildomas, nei slaptas posėdis su sprendimu išbraukti sodybą nevyko.
Į kitą klausimą, kas ir kokiu būdu sužinojo naujųjų savininkų nuomonę, jeigu jų niekas nieko neklausė, R.Indriulėnienė atkirto: „Kaip tai neklausėme... Visuomet dėl lankytinų objektų tariamės.“
Bet galop prisipažino, kad ne per seniausiai lankydamasi Pabiržėje ji į A.Jaronytės sodybą neužsuko.
Po skambučio vėl įkėlė
Per antrąjį pokalbį telefonu R.Indriulėnienė jau kalbėjo visiškai kitaip.
Tokio tarybos posėdžio, kuriame iš lankytinų objektų sąrašo buvo išbraukta A.Jaronytės sodyba, ji nenurodė. Kažkodėl siūlėsi atsiųsti to posėdžio nuorodas, kuriame sodyba nebuvo išbraukta iš sąrašo.
Vadovė džiugiai tikino, kad viskas esą gerai, A.Jaronytės sodyba tikrai esanti lankytinų objektų sąraše, susitarta su naujaisiais savininkais dėl apsilankymo, o nuotrauką ir aprašymą galima rasti įstaigos svetainėje prie gamtos objektų.
Korespondentė tuo metu kaip tik buvo atsivertusi Turizmo informacijos centro svetainę. Joje dar nesimatė naujai grąžintos medžiagos, tad beliko tik nusistebėti ir paklausti, ar medžiaga grąžinta ne šiuo momentu.
Į tai direktorė tiesiogiai neatsakė, tik toliau išvedžiojo, kaip viskas dabar jau gerai.
Akivaizdu, kad tai, ko direktorė nepadarė per kelis mėnesius, dabar ji spėjo nuveikti kone kosminiu greičiu – išsiaiškino, kad politikai sodybos vis dėlto neišbraukė iš lankytinų objektų sąrašo, į Turizmo informacijos centro internetinę svetainę grąžino nuotrauką ir informaciją, netgi susitarė su savininkais dėl apsilankymo!
Paklaustas, ar žinojo, kad Turizmo informacijos centras jau buvo išėmęs informaciją apie A.Jaronytės sodybą iš savo internetinės svetainės, K.Knizikevičius tikino, kad tikrai nežinojo.
Bet ir jis pats sodyboje yra lankęsis tik kažkada seniai. Su šeimininkais nesikalbėjo, tik su savivaldybėje dirbančia jų giminaite.
Tad kokios galimybės naujiesiems savininkams išsipirkti ar išsinuomoti ilgesniam laikui valstybei priklausančius 29 arus?
K.Knizikevičius žadėjo svarstyti visus variantus, bet pirmiausia turi gauti savininkų prašymą.
_________________________
Iš pokalbio su R.Indriulėniene
– Kažin kodėl jūsų centro tinklalapyje nerandu Jaronytės sodybos? Ar ji tebėra?
– Kadangi rajono tarybos posėdyje buvo išimta iš lankytinų objektų sąrašo, nes valdo privatus sektorius ir nenori, kad būtų informacija, tai pas mus ši informacija irgi išimta.
– Bet per posėdį būtent ši sodyba kaip tik buvo išimta iš darbotvarkės.
– Reikėtų susirasti, pasižiūrėsiu. Bet tikrai išbraukė, nes privatūs žmonės, jie nenori.
– Bet jūs gi jų net neklausėt!
– Kaip neklausėm... Dėl visų objektų tariamės.
– Kaip tarėtės? Ar manote, kad sodybą nebetinkamai prižiūri?
– Tinkamai prižiūri. Bet ir anksčiau, kai sodyba būdavo užrakinta, reikėdavo susitarti, kad galėtum apsilankyti.
– O patys buvote nuvykę?
– Pabiržėje buvome, bet į patį objektą – ne.
– O kuriame rajono tarybos posėdyje, kaip sakote, sodyba buvo išbraukta iš lankytinų objektų sąrašo?
– Reikia pažiūrėti. Buvo išimta, o po to vėl įdėta. Pasakysiu tiksliai datą, paskambinsiu.
_________________________
Prierašai po nuotraukomis:
1. Žmonės plūdo lankyti A.Jaronytės sodybos ir tvenkinių, bet klausimas dėl valstybei priklausančių 29 arų taip ir liko neišspręstas.
2. K.Knizikevičius sakė nežinojęs, kad Turizmo informacijos centras informaciją apie tvenkinius buvo išėmęs.
3. V.Drevinskienė su šeima norėtų valstybės žemės plotą išsipirkti arba išsinuomoti ilgesniam laikui.
A.Švelnos nuotraukos
