Likimo kare niekaip negali nuspėti: žuvo grįžęs atostogų iš fronto

Reaktyviniai dronai kelia žmonėms paniką

Paskutinį rugsėjo savaitgalį Rusijos dronai Kyjivą bombardavo ypač intensyviai, o per vieną tokių atakų vos pats neatsidūriau taikinio centre.

Tai, kad Maskvos inžinieriai pirmi sukūrė reaktyvinį droną, kare įnešė svarbių pokyčių. Iki tol ukrainiečiai numušdavo beveik visus priešo dronus, į Kyjivą atskrisdavo vos vienas kitas iš paleistų kelių šimtų. Tačiau reaktyviniai dronai skrenda labai aukštai, todėl ukrainiečių pabūklų bei tankečių šūviai jų nepasiekia.

Tokius dronus efektyviai numuša iš lėktuvų iššautos raketos, tačiau ukrainiečiai jų nebeturi.

Todėl reaktyviniai Maskvos dronai ėmė terorizuoti Ukrainą – skraido dešimties kilometrų aukštyje ilgai ir vis keisdami kryptis, kad gynėjai nežinotų, kokį miestą atakuos.

Atskridę iki Kyjivo dronai kartais iškart smogia į taikinį, o kartais visą valandą sklando po įvairius mikrorajonus, tuo keldami paniką vis kitoje vietoje.

Dėl to tenka ilgam uždaryti įmones ir metro eismą, o žmonės po kelias valandas neišeina iš slėptuvių.

Į tokią situaciją patekau ir aš, atvykęs fotografuoti drono sugriauto biurų pastato vos už pusantro kilometro nuo mano nuomojamo buto.

Vos išvengė mirties

Atvykęs pamačiau, jog dronas pataikė į viršutinį, penktą, pastato aukštą, kilo gaisras. Fotografuodamas ugniagesių darbą neišgirdau perspėjimo, jog link mūsų skrenda kitas dronas, ir tik po pakartotinio raginimo ėmiau bėgti. Laiko sprukti nebebuvo, tad pritūpiau po artimiausiu medžiu ir išgirdau sparčiai didėjantį gaudesį, panašų į lėktuvo. Garsas stiprėjo, o kai atrodė, jog tuoj tuoj plyš ausų būgneliai, nugriaudėjo kurtinantis sprogimas. Širdis daužėsi iš išgąsčio, džiaugiausi, kad jokia skeveldra nekliudė. Pakėliau galvą – matau, jog virš biurų pastato – tiršti dūmai kitame kampe, nei po pirmo sprogimo.

Nespėjus nufotografuoti naujai kilusio gaisro, vėl pasigirdo riksmas, jog artėja naujas dronas. Įbėgu pro pravertus vartus į spaustuvės kiemą, lekiu iš paskos kitiems į pastato vidų. Visi akis įbedę į telefonus stebi dronų skridimo kryptį. Po akimirkos girdžiu: buuuuum, nugriaudėjo, ir biurų pastate dar kitoje vietoje pasirodė kylantys dūmai.

„Viršininke, pykit nepykit, auginu du vaikus, šiandien nebedirbsiu, varau iš čia“, – po sprogimo pasakė viena iš išgąsčio pabalusi moteris ir skubiai pasuko link išėjimo.

Jai pavymui išėjo dar šešios moterys, pasakiusios, kad irgi bijo, nes kitas spaustuves rusai ne kartą atakavo, o čia nėra rūsio pasislėpti.

Po šių žodžių vadovė su kažkuo pakalbėjo telefonu ir sušuko – kadangi slėptuvė dar neužbaigta, visi eikite namo!

Išslenku į gatvę ir aš. Vėl ima rinktis žurnalistai, penkias minutes intensyviai fotografuojame, filmuojame.

„Dar dronas!“ – netrukus sušunka policininkas ir ima bėgti. Iš paskos skuodžiame ir mes, įskriejame į artimiausio devynaukščio namo laiptinę. Pilna žmonių. Paaiškėja, kad rūsio nėra, tad visi grūdamės pirmo aukšto koridoriuje. Jame prastovime dvi valandas, o dronų ataka iš viso tęsėsi net pusketvirtos valandos.

Išgyvenome dar tris gretimus sprogimus: du – į šalia esantį biurų pastatą, o vieną – į parduotuvę tame rajone.

Telefonais stebi dronų judėjimo žemėlapį

Užkalbinu šalia stovinčią moterį. Prisistato esanti Julija, sako dirbusi gaisro apimtame biurų pastate, finansinių kredito paslaugų įmonėje. 39 metų moteris džiaugėsi, kad dėl oro pavojaus įstrigo metro ir pavėlavo į darbą.

„Esu iš kaimo, kuris yra trisdešimt kilometrų nuo Baltarusijos sienos. Pirmą karo dieną, 2022 metais, rusai užėmė mūsų kaimą ir nieko iš jo neišleido, todėl mano tėvas, sirgęs vėžiu, negalėjo nei tęsti procedūrų ligoninėje, nei gauti vaistų, dėl to mirė. Man pasisekė, nes tėvus lankiau prieš savaitę ir į okupaciją nepatekau.

Dabar pasisekė, kad pavėlavau į darbą, tačiau rankos dreba jau visą valandą, nes telefone matau, kad mūsų pusėn lekia nauji dronai. Bijau, kad pataikys ir nebepamatysiu savo šešiamečio sūnelio, kuris šiuo metu su kitais vaikais slepiasi darželio rūsyje.

Nekenčiu nei rusų, nei baltarusių, kurie jiems talkina“, – kalbėjo Julija, nepakeldama akių nuo telefono ekrane rodomo dronų judėjimo žemėlapio.

Nusprendžiu nelaukti, kol pasibaigs oro pavojus, ir einu pažiūrėti, ką drono sprogimas pridarė parduotuvėje. Kieme pastebiu, jog greitosios pagalbos medikai yra išlipę iš mašinos, slepiasi už namo kampo ir stebi telefone dronų skrydžio kryptis. Gatvėse praeivių nedaug, jie įsitempę, eidami žiūri į telefonus, o dalis baikščiai stoviniuoja po arkomis, kioskų stogais.

Radęs degančią parduotuvę nustembu – ji juk stovi vos keli šimtai metrų nuo centrinės geležinkelio stoties.

Gaisrą stebintys keli aplinkinių namų gyventojai paaiškina, kad anksčiau tai buvo dengtas apvalus stoties turgelis, vėliau perdarytas į prekybos centrą. Jį iš skirtingų pusių atakavo du dronai, tad gaisras milžiniškas. Šalia parduotuvės stovinčios mašinos suvarpytos skeveldrų, laimei, niekas nežuvo, nes, paskelbus oro pavojų, parduotuvė buvo uždaryta, pirkėjai ir darbuotojai pasislėpė slėptuvėse.

Dabar Kyjive – kaip pafrontėje

Biurų centre irgi niekas nežuvo, tačiau ten aštuoni žmonės patyrė sužeidimų. Kitą dieną dronų ataka į dar vieną biurų pastatą buvo žymiai kruvinesnė. Du dronai pataikė į pastatą, sužeisdami keliolika žmonių, o trečias dronas sprogo šalia esančioje mašinų aikštelėje, pražudydamas keturis asmenis. Penktas žuvo vairuodamas mašiną gatvėje.

Kai atvykau į tragedijos vietą, vairuotoją ką tik buvo išgabenusi greitoji, tačiau vežamas į ligoninę mirė.

„Tai buvo karys, grįžęs atostogų iš fronto ir vykęs su savo mergina. Aš dirbu biurų pastate, o po pirmo drono smūgio išbėgau gatvėn. Pamatęs kelio viduryje sustojusią mašiną ir klykiančią iš siaubo merginą, puoliau padėti, nes visada nešiojuosi vaistinėlę. Tačiau supratau, kad padėti niekuo negaliu, nes skeveldros pataikė į krūtinę ir smilkinį“, – pasakojo iš fronto po sužeidimų demobilizuotas karys Andrijus Afanasjevas.

Veteranas negalėjo patikėti, jog iš fronto grįžusiam kariui likimas buvo toks negailestingas – vietoj trumpo poilsio jis bus palaidotas amžinam poilsiui kapinėse. „Kare likimas yra nenuspėjamas, šalia manęs buvę trys bendražygiai per lemtingą priešo artilerijos apšaudymą prie Pokrovsko žuvo, o aš išgyvenau, nors tapau neįgalus. Kyjive dabar irgi beveik kaip pafrontėje – žūti gali kiekvienas, ir tik Dievas ar likimas nuspręs, kam gyventi, o kam laikas numirti per priešo atakas“, – kalbėjo buvęs karys.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Karo veteranas Andrijus Afanasjevas bandė gelbėti drono skeveldrų sužeistą vairuotoją, fronto karį, atvykusį atostogų, bet nepavyko.

2. Julija telefone su nerimu stebi, ar dronai neskrenda į namą, kuriame slepiamės.

3. Po kelių dronų atakų dega apgriautas prekybos centras.

4. Namo koridoriuje nuo drono slėpęsi žmonės buvo persigandę.

5. Išgirdę pranešimus apie pavojų, greitosios pagalbos darbuotojai slepiasi nuo drono už namo, telefone stebėdami, kur dronai lekia.

6. Per drono ataką į biurą Solomiansko mikrorajone žuvo penki asmenys.

E.Butrimo nuotraukos