Pamatome dramblio užpakalį
Pamatyti dramblį ne tik zoologijos sode – daugelio iš mūsų svajonė.
Tad jei pasiseka pasiekti Aziją – Šri Lanką, Tailandą, Indiją ar dar kitą šalį, ta svajonė išsipildys su kaupu.
Vos mums išsilaipinus Šri Lankoje, gidas praneša, kad anksti rytą keliausime į Jalos nacionalinį parką. Jis yra bene populiariausias ir žinomiausias parkas visoje Šri Lankoje. Tai antras pagal dydį nacionalinis parkas ir, be dramblių, čia gali pasisekti pamatyti net leopardą ar Šri Lankos lokį.
Tačiau mums nelabai pasiseka. Brėkštant rytui išvykstame iš viešbučio, o lietus tiesiog pliaupte pliaupia. Pasiekus parką išaušta ir jau nebepila kaip iš kibiro, bet žvėrys kažkodėl pasislėpę nuo mūsų. Kažkas praneša apie didelį žvėrį, mūsų džipo vairuotojas nešasi į tą pusę, kiti irgi, bet kaip nieko, taip nieko.
Galop vis dėlto nusišypso sėkmė – pamatome dramblio užpakalį. Ir dar mažo drambliuko. Jie stovi pakelėje įkišę galvas į miško tankmę ir abu nė krust.
Taip ir nežinome, kaip pasakyti – matėme mes tuos dramblius ar ne.
Vairuotojas smarkiai pristabdė
Pagaliau visu ūgiu ir net iš priekio mums pavyksta pamatyti kelyje dramblį jau pirmomis viešnagės dienomis. Pirmas įspūdis atėmė žadą, vis atrodė, kad pravažiuojant jis mesis ant mūsų ir sutraiškys, bet jis kaip ėjo, taip ėjo savo keliu. Netgi truputį pasitraukė į šalikelę.
Vairuotojas ties šiuo gigantu smarkiai pristabdė ir ilgai važiavo kone šalia dramblio – ne todėl, kad bijojo, o kad mes, turistai, atsigrožėtume reginiu ir prisifotografuotume iki soties.
Šri Lankoje drambliai yra beveik šventi gyvūnai. Jų čia sutiksi visur, jei tik važinėsi po šalį. Jie keliaus tais pačiais keliais kaip ir žmonės, užsinorėję pereis jums kelią toli gražu ne pėsčiųjų perėjoje.
Vietiniai gyventojai į dramblius jau nebekreipia dėmesio, bet visi žino, kad turi saugotis, nes kai užgrius ant mašinos toks kalnas, aišku, kuo baigsis.
Ypač naktį pavojinga važiuoti didesniu greičiu, nes tiesiog gali nepamatyti pakele žengiančio vieno ar poros gigantų.
Naktimis drambliai aktyviausi, nes tai jų maisto paieškų laikas. Tamsoje jie migruoja ir lanko gyventojų sodus – drasko vaisius nuo šakų ir čia pat sučiaumoja.
O kai kas ir nusivilia
Taip, tai gigantas, bet kai kas, Šri Lankoje pirmąkart pamatęs dramblį, nusivilia – jis pasirodo mažesnis nei tikėjosi. Tai yra tiesa. Azijos drambliai mažesni nei Afrikos, tad atrodo ne taip grėsmingai.
Afrikos dramblių ausys didesnės savo forma ir atrodo kaip Afrikos žemynas, gi Azijos dramblių ausys – kaip Indijos žemėlapis. Afrikos drambliai turi du „pirštus“ straublio gale, o Azijos drambliai – vieną. O ilčių Azijos drambliai dažniausiai neturi.
Bet nežiūrint į nieką – tai unikalūs gyvūnai, ir prietaringi šrilankiečiai, ypač kai kurios gentys, juo garbina. Štai prieš trejus metus nugaišo švenčiausias salos dramblys – 68 metų Radža. Kad būsimosios kartos jį atmintų, iš dramblio buvo padaryta iškamša. Kai kiek anksčiau nudvėsė 72 metų jo giminaitis, buvo netgi paskelbta valstybinė gedulo diena.
Drambliai čia – nykstanti rūšis, tad uždrausta gaudyti laukinius dramblius, už tai gresia net mirties bausmė.
Vis dėlto paprasti kaimiečiai, neapsikentę dramblių antpuolių į jų sodus, kaip pasakojo gidas, netgi slapta su jais susidoroja – kartais po nakties randama net po kelis nunuodytus.
Nesipiktina brangiais bilietais
Laukėme nekantraudami pažadėtos kelionės į Pinavelos dramblių prieglaudą. Ji garsi visame pasaulyje, nes čia galima pamatyti ne tik daug dramblių vienoje vietoje, bet ir įspūdingą reginį – bandos varymą maudytis į upę.
Jei tik norime, galime ir mes kartu su prižiūrėtojais maudyti dramblius, šerti bananais – tas jausmas liks gal visam gyvenimui. Bet šitam ceremonialui mums pritrūksta laiko, tad viską tik stebime iš šalies, vis stengdamiesi kuo arčiau prie tų didelių sutvėrimų priartėti.
Drambliai prausiasi apie vidurdienį. Prieglaudoje yra nustatytas tikslus jų maudymo laikas, kad turistai žinotų, kada rengtis tai ceremonijai.
Valstybė prieglaudose išlaiko nusenusius, nuo bandų atitrūkusius ir jiems gimusius jaunus dramblius.
Išlaidos nėra mažos, tad stengiamasi jas kompensuoti ir pajamomis iš turistų. Suvokiantys situaciją turistai nesipiktina palyginti brangiais bilietais.
Kitas dalykas, kai dramblių varovai mahutai (neturtingiausi šalies gyventojai kaimiečiai) visomis išgalėmis stengiasi iš tavęs iškaulyti arbatpinigių už bet kokią papildomą paslaugą, pavyzdžiui, tavo telefonu nufotografuotą dramblį iš labai arti. Liūdniausia, kad turistai dažniausiai neturi išsikeitę daugiau smulkių pinigų, todėl nieko neduoda, o tai smarkiai pykdo mahutus.
Man taip pat tenka pajusti jų nemalonę, nes aš irgi kišenėje nerandu jokio jų šalies pinigo atsilyginti už tai, kad leido pašerti dramblį bananu.
Bet užtat koks malonumas, kai griebdamas bananą dramblio straublys čiupteli ir mano rankos!
Draugė tuo momentu prisimena, kad Tailande, panašioje dramblių prieglaudoje, turistai maitino gyvūnus iš anksto supjaustytais arbūzais. Kibirėlio arbūzų kaina buvo įskaičiuota į bilietą.
Kvapas – vizitinė kortelė
Šri Lankoje dauguma suvenyrų – drambliai. Ir šiaip figūrėlės, ir drabužiai, audiniai su jų atvaizdais.
Tokių suvenyrų siūlo visur, bet jau Pinavelos kaime – ant kiekvieno kampo. Čia gali nusipirkti net egzotiškiausią suvenyrą – popierių, pagamintą iš dramblių mėšlo. Ir kainos čia didelės, galima sakyti – europinės.
Apie dramblių išmatas – kita kalba. Turi priprasti prie jų smarvės ir neraukyti nosies. Pinavelos net vizitinė kortelė galėtų būti kvapas, dvokstelėjantis tau vos tik išlipus iš autobuso.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Azijos šalyse gyventojams drambliai tokie svarbūs, kad net ir žalieji dekoratyviniai krūmai – jų formos.
2. Dramblių eiseną kaimo gatve į upę ir atgal prižiūri policininkas.
3. Šita gyvūnų prieglauda – jau Tailande. Čia lietuviams teko šerti dramblius arbūzais su visomis žievėmis.
4. Smalsu buvo stebėti, kaip didžiuliai gyvūnai visu kūnu pasineria į vandenį ir vartosi upėje.
5. Nugintą į upę dramblių bandą prižiūrėtojai atvėsina čiurkšle vandens, o šalia restorane bevalgantys turistai mėgaujasi įspūdingu nematytu reginiu.
6. Akimirka, kai jis, rodos, žiūri į tave.
7. Kelyje pamatytą gigantą visi skuba nufotografuoti, o tada jau džiaugtis.
8. Prieglaudoje drambliams skirta teritorija yra aptverta, juos su ilgomis lazdomis prižiūri mahutai.
9. Vienas toks laimingas besimaudantis drambliukas.
S.Balandytės nuotraukos