Tikrai pralenkė laiką
Legendinės visuomenės veikėjos ir švietėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimas domina ne vieną tyrinėtoją.
Humanitarinių mokslų daktarė Inga Daugirdė išleido monografijos „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Gyvenimo ir veiklos verpetai“ pirmąją dalį ir pristatė ją ten, kur Bitės vardas itin svarbus – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
Viešnia neslėpė, kad ties Bite apsistojo domėdamasi Lietuvos tautinio atgimimo epocha.
„Lietuvoje vedame labai daug mokymų mokytojams. Siekdami padaryti pedagogo profesiją prestižine, galėtume pradėti nuo iškiliausių savo pačių tautos pavyzdžių.
Panevėžio kraštas šia prasme – legendinis“, – teigė I.Daugirdė.
Mokslininkė pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės minčiai, kad Bitė savo veikla ir idėjomis 100 metų pralenkė laiką, kuriame gyveno, ir užima ypač garbingą vietą lietuvių kultūroje, kartu tapdama vienu sėkmingiausių moterų pavyzdžių mūsų istorijoje.
Į aukščiausią postą
Lietuvos kultūrinėje sąmonėje įsitvirtinęs Bitės dvasinis portretas – kukli, paprasta, jautri, atidi kiekvienam, giliai mąstanti, visada pasiruošusi padėti. Toliau jį pildo kiti dėmenys – viena pirmųjų lietuvių rašytojų, viena pirmųjų aktyvių publicisčių, kėlusių opiausius socialinio, ūkinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo klausimus.
Žadinusi etnocentrinę savimonę, pasiaukojanti švietėja, slaptos mokyklėlės daraktorė, medicininės pagalbos teikėja, pagaliau viena pirmųjų moterų politinės veiklos arenoje – ji buvo Seimo nare, vadovo steigiamojo Seimo prezidiumui, pirmoji moteris, kandidatavusi į šalies prezidento postą.
„Mažutė moterytė, nuveikusi lietuvių tautai titano darbą, nuolatos varginama sunkios fizinės negalios, tačiau jos nepalaužta. Pripažinusi tik taurinančią nelaimės įveiką. Ne tik sugebėjusi ištiesti ranką visiems pagalbos prašantiesiems, bet ir stipriai stumtelėjusi į priekį didįjį lietuvių tautos atgimimo procesą, stipriai sutvirtinusi jo pamatus, įkvėpusi šviesiausius dvasinius idealus“, – pilna susižavėjimo kalbėjo I.Daugirdė.
Jaunystėje daug išbandymų
Iš savo šviesuolių tėvų Bitė mokėsi daug dirbti, niekada nebijoti vargo, įgyti kuo daugiau gebėjimų, pasiruošti sunkiausiems iššūkiams, juos atlaikyti ir išsaugoti vertybinį asmenybės branduolį. Šios pamokos mergaitei padėjo iškęsti ankstyvą motinos mirtį, o paskui ir asmeninį skausmą, kai sulaukus septyniolikos pradėjo linkti stuburas, augti kupra, tėvas nebeišleido studijuoti užsienin.
Tada mergina pasinėrė į visuomeninę veiklą.
Nuo jaunystės tėvo namuose Bitė mokė paprastų sodiečių mergaites ir berniukus.
„Mergaitės ateidavo pasiruošusios ūkio darbams – atsinešdavo maišelius su siuviniais, maisto produktais. Taip mokymasis buvo slepiamas, jei netikėtai pasirodytų caro žandarai. Gabrielės pamokose vaikams prabildavo draudžiamas rašytinis lietuviškas žodis. Vėliau ėmė rūpintis suaugusiųjų švietimu. Slapta skaitė, rašė, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kurios gaudavo iš Jurgio Bielinio ir kitų knygnešių, rėmė ir globojo neturtingus mokinius“, – pasakojo I.Daugirdė.
Intelektualai suko į Puziniškį
Į Bitės rankas patekus Vinco Kudirkos leidžiamam laikraščiui „Varpas“, gyvenimas tapo dar kryptingesnis. Pati ėmė rašyti straipsnius, juose teigė didžiulę meilę gimtajai lietuvių kalbai, būtinybę ja kalbėti ir puoselėti. Visuomenės dėmesio sulaukė ir jos literatūros kūriniai, skatinę prozos raidą, žadinę patrio-tinę dvasią, grindę humanistinę gyvenimo sampratą.
Tuo metu Panevėžio krašte nebuvo bent kiek iškilesnio asmens, kurio nebūtų pažinojusi Bitė: Jonas Biliūnas, Jovaras, Augustinas Janulaitis, Konstantinas Jasiukaitis, Vladas Putvinskis, Antanas Žmuidzinavičius, Šatrijos Ragana, Jonas Jablonskis, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Žemaitė, Julijonas Lindė-Dobilas ir kt.
Gabrielės gimtasis Puziniškis tautinio atgimimo laikotarpiu tapo lietuvių inteligentijos traukos centru.
G.Petkevičaitė-Bitė – ir viena ryškiausių kovotojų už moterų teises, šio judėjimo įkvėpėjų. Apie tai ji rašė straipsniuose, inspiravo polemiką moterų švietimo klausimais. Prisidėjo organizuojant Lietuvos moterų suvažiavimą Kaune, čia skaitė pranešimą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Klausytoją bibliotekoje iškart sudomino pristatoma knyga apie išskirtinę šviesuolę.
2. G.Petkevičaitė-Bitė lietuvių tautai nuveikė milžinišką titano darbą.
3. I.Daugirdė išleido monografijos „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Gyvenimo ir veiklos verpetai“ pirmąją dalį.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos nuotraukos
