Įvarė streso neįprasta situacija
„Jūs esate vietoje, kurioje yra daug sužeistųjų. Kairė koja nutraukta ties kelio sąnariu, veninis kraujavimas, dešiniajame liemens šone plati plėštinė žaizda, kyšo sužaloti šonkauliai. Dvi minutės stabilizuoti sužeistojo būseną, priešingu atveju jis mirs“, – nuskamba seržantės komanda, ir puolame dirbti.
Tokios situacijos nesitikėjome, manėme, bus vienas sužeidimas, todėl dabar turime per sekundę apsispręsti, kurį sužeidimą pradėti tvarkyti pirmiau, kuris pavojingesnis.
Ne visiems sekasi greitai išvynioti turniketą, o kai juo užspaudžiame koją aukščiau kelio sąnario, kraujavimą lyg ir sustabdome, pasigirsta komanda, kad užspaudimas ne visai suveikė, žaizda mažiau, tačiau vis dar kraujuoja.
Uždėtą turniketą nuimti nebūtų protinga, kraujas vėl šoktų fontanu, todėl ieškome antrojo. Pirmasis, jeigu sužeistas karys, yra paimtas iš jo kišenėlės, antrasis jau gali būti tavo, tokios taisyklės.
Antrąjį turniketą spaudžiame aukščiau pirmojo ir veržiame, kiek jėgų turime. Tada dedame tvarstį ant dešiniojo šono.
Iš pažiūros paprasta, bet buvo sukurta nestandartinė situacija, nori to ar ne, tačiau jaudinamės.
Baigę turime aibę klausimų, kaip greičiau uždėti turniketą, kaip tvarstyti greičiau ir kokybiškiau, gal taip geriau, gal dar kitaip.
Teoriškai viską mokame, bet po nedidelio streso mūsų smegenys pradėjo ieškoti patogesnių kelių, kad galėtume greičiau suteikti pirmąją pagalbą.
Būna labai sudėtingų sužeidimų
Aprašiau epizodą iš bazinių karo komendantinių karių mokymo. Sužeidimų gali būti įvairių. Karo medikas vėliau paima maketą ir siūlo kišti pirštus į žaizdą pažastyje. Jeigu iš jos trykšta veninis kraujas, vadinasi, pažeista giliau esanti pažastinė vena.
Kaip stabdyti kraujavimą? Kiši pirštus giliau į žaizdą, užčiuopi pulsuojančią veną, pirštais ją užspaudi ir laikai.
Tai sunkesnis kraujavimą stabdantis būdas, tačiau tokių atvejų Ukrainoje yra buvę, po avarijų keliuose irgi. Taip, čia reikia daugiau ryžto ir profesionalumo.
Kiekvienas karys turi nešiotis turniketą specialioje kelnių kišenėlėje kojos apačioje.
Medicininei pagalbai šaulių, komendantinių karių ar šauktinių mokymuose skiriama daug dėmesio. Daug teorijos, o vėliau pratybos, tęstiniai mokymai. Tai gali gelbėti gyvybes ir nebūtinai karo atveju, todėl pasirengti reikia.
Kiekvienam svarbu žinoti, kad neturėtume sėdėti ir laukti, kol kiti mokosi mus gelbėti, turime visi mokytis gelbėti visus. Kažkas iš kažkur neateis ir neišgelbės, jeigu patys to nesimokysime.
Tai – pirminė pagalba, vėliau sužeistasis perduodamas medikams, šie veža į reikiamą ligoninę, kur jau laukia patyrę chirurgai. Kuriama visa gyvybės gelbėjimo grandinė, kad sužeistas žmogus išgyventų.
Ir čia rūpi pasiteirauti, ar rengiasi panašioms situacijoms mūsų ligoninės? O jeigu sužeistųjų būtų labai daug?
Svarbu žinoti – pagalba bus teikiama
Mūsų šalies ligoninės pastaruoju metu pertvarko savo veiklą ir infrastruktūrą, kad galėtų nepertraukiamai dirbti krizių bei galimo karo sąlygomis.
Sveikatos apsaugos ministerija yra atrinkusi 23 strategines ligonines, kurios bus specialiai paruoštos veikti ekstremaliuoju režimu.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus teigė apie jo vadovaujamos įstaigos pasirengimą galimam karui galįs kalbėti tik bendromis tezėmis.
Kiek ligoninėje būtų įrengta operacinių, palatų sužeistiesiems ir kitokių skaičių direktorius nenorėjo atskleisti motyvuodamas, kad ši informacija nėra vieša.
Tačiau patikino, kad prireikus palatų ir lovų sužeistiesiems būtų įrengta tiek, kiek ligoninė galėtų sutalpinti. Jeigu viršutinės patalpos būtų suniokotos, žmonės būtų gydomi rūsyje įrengtose palatose.
Pašnekovo teigimu, ministro įsakyme yra aiškiai parašyta, kaip ligoninės turi pasirengti ekstremaliai situacijai, kiek dienų įstaiga turi išgyventi be elektros, šildymo, kiek turėti maisto, vaistų ir panašiai.
„Galiu pasakyti, kad kritinei situacijai esame pasirengę. Jeigu įvyks ta nelaimė, žmogui nebūtina žinoti, kiek turime operacinių ir vaistų, jam reikia žinoti, kad ligoninė tikrai dirbs. Mes irgi esame prievolininkai, prasidėjus karui kariai turi eiti į mūšį, o mes – į darbą“, – kalbėjo M.Vaitkus.
Padėti kviestųsi šeimos gydytojus
Paklaustas, kaip ligoninė dirbtų agresoriui užpuolus Pasvalį, Kupiškį ar kitą apskrities miestą, M.Vaitkus teigė, kad viskas priklausytų nuo situacijos sunkumo.
„Jeigu Pasvalio ligoninė nesugriūtų, kodėl ji negalėtų priimti sužeistųjų? Kiek negalėtų priimti jie, priimtume mes, yra ir kitos ligoninės. Dabar negalima tiksliai pasakyti, kaip bus“, – sakė gydytojas.
Direktorius teigė, kad Panevėžio ligoninė palaiko labai gerus ryšius su viena didžiausių Ukrainos ligoninių ir kad iš ukrainiečių kolegų gavo algoritmus, kaip jie yra pasiruošę dirbti karo sąlygomis.
„Jų ligoninės, kaip ir mūsų, nebuvo statytos karui, todėl turėjo persiorientuoti ir teikti paslaugas visai kitaip negu taikos metu. Panašiu principu eisime ir mes, pasimokę iš ukrainiečių kai kuriuos dalykus jau pasidarėme“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
Ar karo atveju smarkiai išaugus sužeistųjų skaičiams ligoninė nepritrūktų įvairių sričių gydytojų, ypač chirurgų ir traumatologų?
M.Vaitkus pripažino, kad tokia rizika yra. Jo teigimu, visose šalyse, kur prasideda karai, pirmomis dienomis nemažai gydytojų išsigąsta, pradeda saugoti save ir savo šeimą ir ne visi ateina į darbą. Tačiau po kelių dienų dauguma iš jų grįžta į savo darbo vietas ir toliau teikia gydymo paslaugas.
„Ištikus bėdai į pagalbą kviestume kitose įstaigose dirbančius šeimos daktarus, o ar jie ateitų mums padėti, čia jau kitas dalykas. Niekas jų surištų ir prievarta nevežtų į darbą“, – teigė direktorius.
Pagal įstatymus, gydytojai ir slaugytojai yra laikomi karo prievolininkais. Karo padėties metu jų vengimas vykdyti nurodymus prilygsta dezertyravimui ir užtraukia griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Dažniausios – plėštinės žaizdos
Užpernai rugsėjį M.Vaitkus su kolegomis iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių lankėsi Ukrainoje, kur savo akimis pamatė, kaip ukrainiečiai medikai karo sąlygomis gydo sužeistus karius ir civilius žmones.
„Geriausia mokytis iš tų, kurie jau turi patirties, o ukrainiečiai ja noriai dalijosi. Pamatėme, kokios būna žaizdos, kokių reikia turėti vaistų joms gydyti, kokios gali būti gretutinės ligos, tarkime, žaizdų infekavimas“, – pasakojo Panevėžio ligoninės vadovas.
Pašnekovas teigė, kad dabar Ukrainoje vykstant dronų karui ukrainiečiai kariai mūšio lauke retai nukenčia nuo šautinių žaizdų, o dažniausios yra plėštinės žaizdos, atsirandančios dronui sprogstant.
Pernai panevėžiečiai chirurgas Irmantas Grubinskas ir traumatologas Vytis Aleksandravičius stažavosi Dnipro miesto ligoninėje, kur stebėjo kolegų ukrainiečių atliekamas operacijas, matė iš karo lauko zonos atvežamus sužeistus karius.
„Jie pasakojo, kad kartais kokios šešios valandos per parą būdavo visiškai ramios, o paskui staiga vienu metu atveža apie 50 sužeistų žmonių. Kuris paros metas, nėra skirtumo“, – sakė M.Vaitkus.
Jis nurodė vieną iškalbingą faktą: Panevėžio ligoninėje atliekamos vos kelios galūnių amputacijos per metus, o Ukrainoje tokių operacijų atliekama po kelias dešimtis kasdien.
Ligoninė atsidūrė mūšio centre
Viešėdamas Ukrainoje M.Vaitkus lankėsi ir reabilitacijos ligoninėje, kur gydomi sunkiai sužeisti kariai, netekę vienos ar abiejų kojų.
„Kai kurie kariai, net ir netekę vienos galūnės, atgavę jėgas galvoja grįžti į frontą ir toliau kovoti už savo šalį“, – ukrainiečių ryžtu žavėjosi pašnekovas.
M.Vaitkų ir jo kolegas ukrainiečiai buvo nuvežę parodyti šalia Černihivo veikusios ligoninės, kuri karo pradžioje 2022 metų vasarį buvo pačiame mūšio centre.
„Buvo taip, kad vienoje ligoninės pusėje šaudė nuo Baltarusijos puolantys rusai, kitoje pusėje – besiginantys ukrainiečiai, o šoviniai krito ant ligoninės“, – pasakojo direktorius.
Tada ligoninės darbuotojams teko spręsti problemą, kaip evakuoti pacientus ir perorganizuoti darbą taip, kad žmonės gydymo paslaugas gautų ir vykstant mūšiams.
„Pas mus vienas dronas skrenda per visą Lietuvą ir visi einame iš proto, kaip reikės gyventi. O ten kasdien vos ne po tūkstantį dronų skraido. Juos gelbėja, kad šalis didelė, o mes mažiukai. Bet tai nereiškia, kad ant mūsų gali bet kas užlipti, turime būti pasiruošę parodyti, kokie stiprūs esame“, – kalbėjo Panevėžio ligoninės direktorius.
Pas karščiuojančius nevažiuotų
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo direktorė Rūta Ramoškienė sakė, kad išaušus vadinamajai dienai X jų darbas pasikeistų iš esmės ir visi iškvietimai būtų griežtai rūšiuojami pagal medicininį prioritetą.
„Žmonės turėtų suprasti, kad atėjus dienai X taip lengvai, kaip dabar, jie greitosios neišsikviestų. Mes tikrai nevažiuotume dėl pakilusios temperatūros, kraujo-spūdžio ar suskaudusios galvos, žmogus pats gali išgerti vaistų. Mes vyktume tik į tikrai skubų iškvietimą: pas gimdyvę, pas ūmios būklės pacientą, ištiktą insulto, infarkto ar patyrus politraumą“, – kalbėjo direktorė.
R.Ramoškienė teigė, kad greitosios pagalbos medikai kartu su kolegomis iš Panevėžio ligoninės, karo medikais, šauliais, Krašto apsaugos savanoriais ir pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariais kasmet dalyvauja pratybose „Karaliaus kirtis“.
Šių pratybų metu yra simuliuojamos kovinės situacijos hibridinio karo ar gynybos sąlygomis. Pagal scenarijų karo paramedikai teikia pirmąją pagalbą tiesiogiai mūšio lauke, o greitosios pagalbos ir civiliai medikai treniruojasi perimti ir transportuoti inscenizuotai sužeistus karius ar civilius.
Norėtų, kad sutvarkytų rūsį
R.Ramoškienė patikino, kad visi greitosios pagalbos medikai yra mobilizuoti ir kad galimo karo atveju būtų pasirengę dirbti pagal poreikį. Įstaiga taip pat turi sukaupusi teisės aktais reglamentuotą skubiosios pagalbos vaistinių preparatų ir medicinos priemonių rezervą.
„Tikimės, kad kada nors sutvarkys mūsų rūsį, kad pavojaus atveju galėtume ten pasislėpti. Rūsyje norėtume turėti ir dispečerinę, dabar ji yra antrame pastato aukšte, atėjus dienai X ten dirbti būtų nesaugu“, – kalbėjo pašnekovė.
Panevėžio filialas iš viso turi 20 greitosios pagalbos medikų brigadų, pusė iš jų dirba Panevėžyje.
Pasak R.Ramoškienės, vieną brigadą dažniausiai sudaro du žmonės – skubios pagalbos specialistas arba paramedikas ir paramedikas vairuotojas.
Dar yra iš trijų medikų sudaryta gydytojų greitosios brigada, kuri aktyvuojama, kai pacientui reikalinga skubi pagalba, sudėtingos invazinės procedūros ar reanimacija dar pakeliui į ligoninę.
Prierašai po nuotraukomis:
1. M.Vaitkus (antras iš kairės), viešėdamas Ukrainoje su kolegomis, apsilankė šalia Černihivo veikusioje ligoninėje, kuri karo pradžioje 2022 metų vasarį buvo atsidūrusi pačiame mūšio centre. Nuotr. iš M.Vaitkaus asmeninio albumo
2. „Buvo taip, kad vienoje ligoninės pusėje šaudė nuo Baltarusijos puolantys rusai, kitoje pusėje – besiginantys ukrainiečiai, o šoviniai krito ant ligoninės.“ M.Vaitkus
