SALOMĖJA, panevėžietė
Turiu sodą Kaubariškio kaime, prie pat yra miškas, anksčiau dažnai ten eidavau grybauti. Savo slaptų vietų neturėjau, miškas didelis, galiu nueiti toliausiai, paskui nebežinau, kaip atgal grįžti.
Ir dabar sode gyvenu ištisą vasarą, tik ketvirtadieniais į miestą atvažiuoju apsipirkti.
Savas grybavimo vietas turėjau gimtinėje Anykščių rajone. Mama sakydavo: ten, prie akmenuko, rasi baravykų, kitoje vietoje – raudonikių, dar kitur – voveraičių. Imdavau visokius valgomus grybus, kokius tik rasdavau, man visi vienodai skanūs.
Dabar nebeinu grybaut, nes bijau erkių. Pernai bebūnant savo sode man įsisiurbė erkė ir susirgau Laimo liga.
Parduotuvėje dabar nusiperku japoniškų grybų šitakių, jie labai naudingi, apsaugo nuo vėžio, kitų ligų. Kartais iš turgaus parsinešu voveraičių.
VITURYS iš Pažagienių
Grybavimas man – tai meditacija ir džiaugsmas. Turiu 8 hektarus miško prie savo sodybos šalia Krekenavos. Vaikštau po mišką kiekvieną dieną, bet grybų nematau. Atrodo, lietaus šią vasarą yra sočiai, tik kol kas net šungrybiai nedygsta.
Visiems gerai žinomos tos vietos, kur auga kiekvienas grybas. Mano miške auga vertingi grybai – lepšės, paąžuoliai, kazlėkai, bet šiemet jų kol kas nėra. Tikiuosi ir labai laukiu, kada pagaliau jie pradės dygti.
Man labai patinka lepšės, nes jos gerai valgosi. Kita vertus, baravykai ir raudonikiai mano miške neauga, tad ką belieka mėgti?
Nesu pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, bet erkių nebijau, jeigu kokia ir įsikanda, aš ją tiesiog nusipurtau. Dabar mane užpuolė Laimo liga, bet ji dar ne ūminė, daktarai jau išrašė vaistų.
JANYTĖ iš Pavašuokių
Grybauti nueinu dažnai, miške žinau vietų, kur auga baravykai, raudonikiai, lepšės, kazlėkai.
Nesirinkdama imu visus man gerai žinomus valgomus grybus. Ir kitiems prirenku grybų bei uogų, padedu žmonėms prie daržų.
Esu pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito, todėl vaikščioti po mišką visiškai nebijau.
JUOZAS, panevėžietis
Mano beveik visa jaunystė prabėgo miške, eidavau į jį ne vien dėl grybų, miškas iki šiol man labai mielas dalykas ir atgaiva sielai.
Gimiau ir augau namuke pamiškėje Krekenavos apylinkėje, už tvarto buvo griovelis, o iškart už jo prasideda miškas. Dažnai ten eidavau grybauti, buvau įsidėmėjęs vietas, kur auga baravykai, kur – raudonikiai ar voveraitės. Kam bergždžiai vaikščioti, jei nežinai, kur jie dygsta?
Vaikystėje rinkdavau tik tuos grybus, kuriuos gerai žinojau, paskui sužinojau, kad yra daug daugiau valgomų grybų, tada ir pilną krepšį būdavo greičiau pririnkti.
Anksčiau nebūdavo baisu įsisiurbus erkei, tiesiog ištrauki ją ir numeti. Paniežti ir praeina, o dabar yra daug užsikrėtusių ir pavojingų erkių. Encefalitu dar nebuvau susirgęs, užtat Laimo liga persirgau jau tris kartus.
IRINA, raguvietė
Esu jau per sena, kad vaikščiočiau grybauti. O ir miškas man tolokai, reikėtų važiuoti dviračiu ar mašina. Kartais sūnus nueina į mišką, jis žino vietas, kur auga grybai, ir visada parneša baravykų, raudonikių, voveraičių, lepšių.
Jaunystėje patikdavo miške grybauti ir uogauti. Savo slaptų vietų neturėjau, rinkdavau tik tuos grybus, kuriuos gerai žinau, kad jie valgomi, nepažįstamų neimdavau.
Anksčiau erkių nebūdavo baisu, dabar labiau jų reikia saugotis, nes daugiau yra užsikrėtusių. Žinoma, erkė gali įsisiurbti ir savoje sodyboje, bet miške – didesnė tikimybė.
RITA, panevėžietė
Anksčiau grybauti ir uogauti dažniausiai keliaudavom į Labanoro girią, kartais nuvažiuodavom ir į Žaliąją.
Mūsų mėgstamiausi būdavo baravykai, raudonviršiai ir voveraitės, jeigu jų daug nerasdavom, imdavom ir lepšes, kazlėkus, rudmėses. Mama privakuodavo ir priraugindavo daug visokių grybų.
Dabar gyvenu Norvegijoje, kai draugė pakviečia, retkarčiais nueiname pagrybauti. Ten auga tokie pat grybai kaip ir čia, o ypač daug baravykų ir voveraičių. Bet norvegai miškuose grybų nerenka, o perka juos parduotuvėse, nes jie nelabai žino, kuris grybas valgomas, o kuris nuodingas.
Norvegijoje taip pat yra erkių, tik jos labai mažos.
A.Švelnos nuotraukose:
1. Viturys iš Pažagienių.
2. Janytė iš Pavašuokių.
3. Juozas, panevėžietis.
4. Irina, raguvietė.
5. Rita, panevėžietė.
