Jai dailininkas nurodė ir pagrindinę priežastį: „Penkerius metus vykstantis procesas manęs netenkino ir net pakenkė mano sveikatai. Džiaugiausi ir palaikiau idėją apie menų centrą, tačiau į mano lūkesčius, vizijas Panevėžio miesto savivaldybė neatsižvelgė.“
Ar ne tokio įvykių posūkio ir reikėjo tikėtis, kai toji Savivaldybė ir jos galva meras Rytis Mykolas Račkauskas jau antrą kadenciją veikia buldozeriniu principu, visiškai nekreipdamas dėmesio ir nesileisdamas į diskusijas bei galimus kompromisus nei su garsiuoju menininku, nei su kitą nuomonę ir alternatyvų tam pačiam SEMC turinčia miesto bendruomenės dalimi?
S.Eidrigevičius ne pirmą kartą suniekino miesto valdžios, o konkrečiai – mero R.M.Račkausko indėlį į miesto kultūrą. Menininko nuomone, jau pats SEMC konkursas surengtas skubotai, išrinktas netikęs projektas, ir apskritai, kaip jis sakė, užsiiminėjama saviveikla. Bet jokie argumentai, jokios viešai laidomos strėlės mūsų „stiklo bokšto“ visus tuos metus nepasiekė, o dabar stebimasi: kas čia tam Eidrigevičiui nutiko?
Dar blogiau, prasideda raganų medžioklė.
Dėl to, kad Panevėžys esą gali netekti tarptautinio masto objekto europinio ir valstybinio finansavimo, imama kaltinti ir taip iki pat dabar valdžios žeminama ir niekinama visuomeninė „Garso“ kino teatrą siekianti išsaugoti pilietinė grupė, o ne prieš keletą metų įsteigta, nemenkai miestui kainuojanti, tačiau iš esmės neefektyviai veikianti biudžetinė miesto kultūros įstaiga – Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Matyt, nieko gero nebesitikėdamos išsibėgiojo net save S.Eidrigevičiaus draugėmis laikiusios moteriškės iš mero svitos. O gal jums teko kur nors skaityti ar girdėti kokią nors miesto tarybos reakciją į S.Eidrigevičiaus ne pirmi metai reiškiamas emocijas?
Nors galiu ir klysti. Atrodo, kad valdantieji miestą dirbo daug ir stropiai, negailėdami laiko ir pinigų, rinkdami parašus, tąsydamiesi po įvairias institucijas bei instancijas ir visais įmanomais būdais prastūminėdami kontraversiškai vertinamą architektūrinį projektą, kurį vėlgi respublikinėje spaudoje suniekino pats S.Eidrigevičius: „Ne kartą esu su meru aštriai susiginčijęs. Lygiai prieš dvejus metus tą dieną dalyvavau SEMC konkurso projektų vertinimo komisijoje. Aš tikėjausi ko nors neįprasto, nematyto, kas galėtų tapti Baltijos šalių simboliu ar pasididžiavimu, tačiau paskubomis suruoštas konkursas neatnešė netikėtų, originalių pasiūlymų. Buvo išrinktas lengviausiai realizuojamas, degtukų dėžutę primenantis projektas. Žiūrėkime: praėjo jau dveji metai, o kokie rezultatai? Ogi ciklas priešiškų atakų periferinėje spaudoje, internete. Dabar daug kalbama apie pasaulyje įsišėlusį virusą „Covid-19“, bet dalies mažų miestų gyventojų mąstysenoje gyvuoja periferiškumo, pavydo ir neapykantos virusas. Kitaip sakant, tvyro virusas, kuriam dar nesuteiktas pavadinimas…“
Nežinau, ar garbusis menininkas, šitaip atsiliepdamas apie savo gimtąjį miestą, kuriam seniai ir ilgai žadėjo dovanoti esą nemenką ir itin brangią savo darbų kolekciją, bet iki šiol nė dalies jos nepadovanojo, gali tikėtis nenomenklatūrinės kultūros bendruomenės pritarimo ir palaikymo. O juk bemaž visi panevėžiečiai buvo ir tebėra už menų centrą, tik ne visi už jį, projektuojamą istorinės miesto kultūros įstaigos ir supriešintos, suniekintos miesto bendruomenės griuvėsiuose. Maža to, „priešiškos atakos“ taigi visiškai sutampa su menininko nuomone apie „degtukų dėžutę“ ir daugybę kitų dalykų.
Nenorėdama veltis į visiems jau pabodusias diskusijas ir argumentus, apskritai manau, kad už visą šią nekultūringą Panevėžio kultūrinio visuomeninio gyvenimo kebeknę atsakomybę privalo prisiimti ir išeitį rasti meras. Ne veltui sakoma: žuvis genda nuo galvos. Argi nebūtų liūdna, jeigu taip nutiktų mūsų miestui?..