Džiaugiasi ypatingu mokiniu
Kupiškio meno mokykloje sužiba būsimos kūrybinio pasaulio žvaigždutės.
Pasak dailės mokytojos Ritos Laskauskienės, ne vienas jų mokyklos moksleivis demonstruoja ryškų talentą. Yra tokių auklėtinių, kurie jau turi aiškiai matomą braižą, stebina kūrinių savitumu ir išskirtinumu. Vienas iš tokių – 19-metis Tomas Lesmonavičius.
„Iš verslo mokyklos atėjo labai gabus vaikinas, jis puikiai paišo portretus, linkęs į fotorealizmą. Įstojo mokytis statybininko specialybės ir iš karto bendrabutį papuošė freska. Dėstytojai talentą įvertino, atvedė pas mus“, – pasakoja apie neeilinį mokinį dailės pedagogė.
Jauno talento giminėje – garsi scenografė
Menų mokyklą T.Lesmonavičius lanko treti metai. Ką gyvenime veiks – ar eis profesijos keliu, ar gilinsis į menus, dar nesvarstė, palauks ir pažiūrės, kaip gyvenimas susidėlios.
„Žmones daugiausia piešiu iš nuotraukų“, – pereina prie kūrybos temos.
Vaikinas pasakoja, kad šeimoje jo niekas specialiai piešti nemokė, tas pomėgis atėjo tarsi savaime, lyg glūdėjęs kažkur viduje ir vieną kartą išsiveržęs į paviršių.
Jis rodo du sąsiuvinio lapus: viename būdamas 13 metų nupiešė Justiną Jankevičių, o kitame – tas pats televizijos veidas, tik pieštas pernai. Tuo skirtumu pašnekovas iliustruoja savo tobulėjimo kelią.
„Tėvai su menais nesusiję, tačiau ir mamos, ir tėčio giminėje yra kūrėjų, tarp jų dailininkė scenografė Sofija Kanaverskytė“, – sako jis.
Menininkei dabar 82 metai, ji kilusi iš Panevėžio rajone esančio Perekšlių kaimo. Vienu metu S.Kanaverskytė dirbo scenografe Panevėžio dramos teatre, vėliau išvyko gyventi į Klaipėdą, ten dėstė universitete.
Pastaraisiais metais menininkė sukūrė įspūdingus istorinių vėliavų ciklus su pokario ir dabartinių prezidentų portretais, su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovais, su smetoninės Lietuvos politikais ir kultūros veikėjais. Tos parodos apkeliavo visą Lietuvą.
Tapo ir pusbroliai, ir dėdės
T.Lesmonavičius patikslina, kad meniškų sielų giminaičiai jo pomėgiui piešti įtakos lyg ir neturėję, nė iš vieno jis nesimokęs.
„Žinau, kad tokie yra, bet kažkaip artimai nebendraujam“, – sako vaikinas.
Garsioji scenografė S.Kanaverskytė yra jo tėvo teta. Su ja T.Lesmonavičius buvo susitikęs seniai, kai dar buvo mažas. Tokio amžiaus su giminaite apie piešimą, aišku, nekalbėjo, o kokių šnekų su ja būta, dabar nė neprisimena.
„Bet tetulė žino, kad aš turiu gabumų dailei – giminaičiai papasakojo“, – sako vaikinas.
Motinos giminėje yra net du menininkai. Mamos pusbrolis – tautodailininkas Vytautas Pastarnokas. Apie šį talentingą liaudies meistrą jau esame rašę. Jo kūriniai labai vertingi istorine ir etnokultūrine prasme. Tautodailininkas spėjo nutapyti daugybę senovinių kupiškėniškų gryčių, į drobes perkėlė gausybę senosios buities scenų ir papročių.
Profesionalus dailininkas buvo ir motinos dėdė Bronius Kvedaravičius.
Vaikinas pasakoja, jog gabių giminaičių, šį bei tą kuriančių dėl savęs, yra ir daugiau, tik giminė plati, ne visus jis pažįsta.
Šeimoje dar ir uždainuoja
T.Lesmonavičius kilęs iš 7 vaikų šeimos, jis jauniausias. Visa šeima muzikali, daininga, o brolis Giedrius, kaip ir jaunylis, gabus dailei.
„Giedrius yra piešęs ir portretus, tik jis tų gebėjimų netobulina, moka piešti, bet tuo neužsiima“, – apgailestauja pašnekovas.
Vyresnysis brolis neturėjo laiko jaunėlį mokyti piešimo ir niekas kitas iš šeimos negalėjo pagelbėti.
„Internete susirasdavau filmukus, kur rodoma, kaip piešti. Už jų ir užsikabinau. Žiūrėjau ir mokiausi“, – pasakoja apie vaikystės užsiėmimą.
O štai dėl muzikos kas kita – broliai ir sesės tuos gebėjimus pademonstruoja įvairiomis progomis.
Brolis Robertas Rutkauskas ne tik dainuoja, bet ir groja įvairiais instrumentais, jis dirba meno vadovu. Gerus balsus turi sesuo Eglė Vanagienė ir pats Tomas.
Visa trijulė – Robertas, Eglė ir Tomas – Kovo 11-osios proga paruošė virtualų muzikinį numerį: atliko partizanų dainas.
E.Vanagienė yra baigusi tą pačią verslo mokyklą. Kol mokėsi, ji buvo nuolatinė muzikinių programų dalyvė.
Nupaišo ir tuojau atiduoda
Vaikinas kuklus, savo kūryba nesigiria, niekur eksponuotis nesisiūlo. Kol kas vienintelė paroda yra feisbuko paskyroje „Tomo L piešiniai“. Teisybė, dar kai mokėsi Skapiškio pagrindinėje mokykloje, kartą dailės mokytoja buvo surengusi jo piešinių parodą.
Dabar jis piešia bičiuliams, grupės draugams, pažįstamiems ir visiems, kas paprašo. Namie savo darbų neturi, jų nekaupia. Nupiešęs portretą, jį tuojau pat atiduoda. Geram portretui kartais prireikia 4 savaičių, nes piešia pripuolamai, laisvu nuo mokslų metu.
Kai kuriuos savo darbus yra nufotografavęs – tiek iš kūrybos prisiminimo ir likę.
„Aš sesių ir brolių nepiešiu. Šeima domisi mano veikla, sako, kad jiems patinka, bet savo portretų prašyti gal nedrįsta“, – šypsosi pašnekovas.
Kai išvažiavęs į Kupiškį mokytis statybininku tėvams pranešė, kad dar lankys ir dailės mokyklą, mama net nusistebėjo.
„Ji klausė, ar bereikia man tos dailės mokyklos, nes ir taip viską moku“, – prisimena.
Vaikinas savikritiškas, besimokydamas dailės suprato, kiek dar daug nežino ir nemoka, tad turi ryžto ir noro gilinti žinias bei įgūdžius.
Gavo išbandymą spalvotais dažais
Verslo mokyklos vadovė Lina Kaušakienė džiaugiasi gabaus mokinio meniniais talentais.
Tik įstojusį čia mokytis menais vaikiną ji iš karto ir išbandė.
Reikėjo atnaujinti vieną patalpą, o sužinojus, kad būsimasis statybininkas moka piešti, mokytoja jam įdavė į rankas aerografą, parodė sieną ir paprašė dekoruoti gėlėmis.
T.Lesmonavičius nedrįso prasitarti, kad piešia tik paprastu pieštuku ir tik portretus, su spalvomis niekad nėra turėjęs reikalų. Bet su užduotimi susidorojo puikiai, dažus purškiančiu prietaisu išpaišė pilnavidures pereinančių spalvinių tonų aguonas.
„Jis iškart perprato savo profesiją – gerai tinkuoja, dažo, klijuoja apmušalus ir plyteles. Ir visa tai jis daro kitaip nei eilinis statybininkas – kūrybingai, sugalvoja, kaip paįvairinti, kaip padaryti kitoniškai“, – išskirtiniu mokiniu džiaugiasi direktorė.
Autografas
„Besimokydamas dailės supratau, kad dar labai daug nežinau ir nemoku. Noriu tobulėti, kad vėliau galėčiau eiti norimu gyvenimo keliu.“ (T.Lesmonavičius)
Prierašai po nuotraukomis:
1–5. T.Lesmonavičius piešia vien portretus ir tik pieštuku, spalvų nenaudoja, bet ir be jų sugeba labai gerai išgauti žmonių panašumą.
6. Šiuo metu T.Lesmonavičius mokosi statybininko amato ir kartu lanko dailės pamokas, šioje srityje nori gilinti žinias ir įgūdžius.
7. Močiutę su anūkais gabus vaikinas nupaišė paprašytas pažįstamų, tas portretas, matyt, papuoš šios namus.
8. T.Lesmonavičius. Nuotr. iš asmeninio albumo
"Panevėžio kraštas", 2021 05 08
