Moterų solidarumo dieną Kremlius pavertė gedulu

Namą atakavo naujoviška raketa

Kovo 8-ąją, Tarptautinę moterų solidarumo bei kovos už savo teises dieną, Charkivas šiemet minėjo gedulingai. Mat išvakarėse okupantų raketa pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą ir pražudė keliolika žmonių. Kremliaus sadistai pirmą kartą Ukrainos bombardavimui panaudojo naujos rūšies raketą „Gaminys-30“ („Izdelije-30“). Akademiko Proskuros gatvėje esančiame name raketa perskrodė pirmos laiptinės stogą ir į šipulius pavertė 3–5 aukštų butus. Jų liekanos užgriuvo ant 1–2 aukštų butų, sutraiškydamos jų gyventojus.

Dešinėje laiptinės pusėje esančiuose butuose niekas neišgyveno. Per pirmąją paieškų dieną gelbėtojai rado 11 aukų palaikus, o dėl kitų 6 dingusių asmenų radimo nebuvo tikri. Mat sprogimas kai kuriuos kūnus taip sudraskė, jog buvo aptiktos vien nedidelės jų dalys.

Kiek tolėliau nuvežti griuvėsiai buvo labai akylai peržiūrimi pakartotinai, kad artimieji galėtų palaidoti nors nedidelę žuvusiųjų dalelę.

Kovo 9-ąją, praėjus trims paroms po sprogimo, šešių asmenų palaikų rasti vis dar nepavyko. Kai kurių turbūt ir neras, nes sprogimo epicentre karštis buvo toks didelis, jog iš kūnų galėjo nieko nelikti.

Sprogimas buvo labai galingas

„Pažinojau trylikametę Lizą Polianską, su ja dažnai rytais važiuodavome kartu troleibusu. Ji – į mokyklą, o aš veždavau keturmetį sūnų į darželį. Labai kultūringa, draugiška, noriai bendraudavo, sūnų sūpuoklėse pasupdavo. Žuvo ir Lizos mama bei senelė, o jos tėtis, kiek žinau, kovoja fronte Kupianske. Negaliu patikėti tuo, kas nutiko“, – šluostydama ašaras pasakojo vos už penkiasdešimt metrų esančio kito penkiaaukščio namo gyventoja Olia. 32 metų moteris, parodžiusi skiedrų plokštėmis apkaltus savo buto langus bei apgriuvusį balkoną, ėmė pasakoti, kas tą naktį nutiko.

„Buvo kiek po pirmos, kai kažkur toliau pasigirdo pirmas sprogimas ir gavome pranešimus telefonuose apie raketų atakos pavojų. Skubiai iš lovos pakėliau sūnų bei tėvus ir susėdome ant kėdžių koridoriuje, laikydamiesi dviejų sienų taisyklės. Po keliolikos minučių driokstelėjo taip, kad visi apkurtome, pasipylė langų stiklai ir virstančių baldų skeveldros.

Kieme pasigirdo klyksmas, pamačiau, kad Lizos namą, esantį vos už keturiasdešimt metrų nuo mūsų, apgaubė liepsnos bei dūmai. Tai prisimindama drebu ir dabar, nes jei būtų pataikę į mus, būtume visi žuvę“, – pasakė Olia ir raudodama užsidengė veidą rankomis. Prieš pasakodama moteris buvo paprašiusi, kad jos nefotografuočiau.

Sprogimas pražudė mokytoją ir jos sūnų

Charkivo meras Igoris Terechovas patikslino, jog per minėtą ataką žuvo 11 žmonių, o 6 yra laikomi dingusiais.

Be to, 16 asmenų buvo sužeisti, kelių būklė yra kritinė. Reanimacijoje medikai kovoja ir už vienuolikos metų berniuko gyvybę.

Nuo smūgio bangos ir skeveldrų nukentėjo 17 aplinkinių namų. Langai išdužo ir šalia esančiame licėjuje, kuriame dirbo pradinių klasių mokytoja Olena Udovičenko ir mokėsi jos devynmetis sūnus Gordijus – abu žuvo per sprogimą. Berniukas lankė ir sporto mokyklą, buvo vaikų ledo ritulio komandos lyderis.

„Gerai pažinojau žuvusius vaikus. Su Liza kartu lankiau akrobatiką, o Gordijaus mama Olena mane mokė pradinėje mokykloje, todėl pabendraudavau ir su ja, ir su Gordijumi, kurį vieną kartą net apgyniau nuo vyresnio mušeikos. Mūsų rajone ne pirmą kartą griaudėjo sprogimai, bet iki tol jų nesibaiminau, atrodė nerealūs, kažkur kitur, o aš esu saugi. Ne visada norėdavau eiti slėptis į rūsį. Dabar jaučiuosi persigandusi, nežinau, kaip reikės gyventi toliau. Man tik šešiolika, nenoriu mirti“, – kalbėjo Karina Belousova.

71 metų Mokslų akademijos Radioastronomijos institute dirbanti Nataša Timoševskaja per sprogimą nenukentėjo, nes tą naktį miegojo pas seserį tolimesniame mikrorajone. Jos bute kitame name netoli sprogimo vietos išdužo langai, suskilinėjo sienos, nugriuvo baldai. Langų ertmes medžio drožlių plokštėmis dar tą pačią dieną apkalė komunalininkai, todėl dauguma namo gyventojų pasiliko butus tvarkyti ir neketina kraustytis kitur. N.Timoševskaja irgi liko, tačiau sielojosi ne dėl suniokoto buto, bet dėl žuvusios geriausios draugės Irinos.

Bijojo dėl sūnaus, o žuvo pati

„Matote ketvirtame aukšte atsivėrusią buto sieną su kabančiu kilimu – ten ir gyveno Irina. Susipažinome institute: aš esu juristė, iki šiol dirbu administracijoje, o ji buvo radioelektronikos žinovė, vykdė tyrimus. Irina už mane dviem metais vyresnė ir buvo silpnesnės sveikatos, tad prieš keletą metų išėjo į pensiją. Susitikdavome ne kasdien, bet dažnai – jos arba mano bute, eidavome kartu pasivaikščioti. Ji labai išgyveno dėl fronte kovojančio sūnaus, šis keletą kartų buvo sužeistas. Tačiau atsitiko taip, kad žuvo ne sūnus, o Irina. Sakykit, kaip galima tikėti Maskvos taikingumu, jei ji kasdien žudo civilius? Ar tai ne terorizmas?“ – klausė raudodama N.Timoševskaja.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Prie raketos sugriauto namo suvažiavo buldozeriai valyti griuvėsių.

2. Po griuvėsiais žuvo pradinių klasių mokytoja Olena Udovičenko kartu su devynmečiu sūneliu Gordijumi.

3. Per sprogimą žuvo trylikametė Liza Polianska, jos mama bei senelė. Tėtis kovoja fronte Kupianske.

4. Šešiolikametė Karina Belousova pažinojo žuvusius vaikus, bijo pati žūti.

5. Žuvusiųjų kūnų liekanos nešamos vežti teisminei ekspertizei atpažinti.

6. Gelbėtojai laukia nurodymo, kada galima bus eiti kastuvais ieškoti žuvusiųjų liekanų.

7. Kilimas kabo ant sienos bute, kuriame gyveno žuvusi N.Timoševskajos draugė.

E.Butrimo nuotraukos