Žiūri – nebėra nei dūdų, nei kitų instrumentų
Biržų rajone – skandalinga vagystė.
Prieš dvi savaites nusikaltėliai labai skaudžiai nuskriaudė vietos vaikus dūduoti mokiusį biržietį profesionalų muziką Praną Dapšauską ir Šukionių bendruomenę. Iš kultūros namuose įsikūrusios Šukionių bendruomenės patalpų jie pavogė muzikos instrumentus, molines puodynes ir ąsočius. Viso to vertė – apie 2 tūkstančius eurų.
Kaip teigė Biržų kultūros centro Šukionių skyriaus meno vadovė, tautodailininkė, o kartu ir Šukionių bendruomenės lyderė Rita Bieliakienė, vagystės pėdsakus aptiko į bendruomenės namus repetuoti susirinkę gyventojai.
„Žiūrim, ieškom – nebėra dūdų, gitaros, akordeono, smuiko ir dviejų garso kolonėlių“, – tvirtino ji.
Dalis pavogtų instrumentų priklausė bendruomenei, dūdos – muzikui P.Dapšauskui.
Maža to, iš kitų kambarių nusikaltėliai susirinko Šukionių krašto muziejaus eksponatus – net per 20 molinių ąsočių ir puodynių.
Vylėsi, kad vadovas į sostinę dūdas išsivežė
Kultūros ir bendruomenės namai įsikūrę sovietiniame kolūkio kontoros pastate.
Čia keli vietos vaikai mokėsi dūduoti. Po pamokų vykdavo užsiėmimai. Mokymus rengia Biržų meno mokykloje ir Biržų kultūros centre meno vadovu dirbantis ir į kaimą atvykstantis P.Dapšauskas.
„Vaikai dar tik mokosi pradžiamokslio – sugroti tai vieną, tai kitą kūrinį. Prieš kelis mėnesius per kaimo šventę padūdavo“, – tvirtino bendruomenės vadovė.
Pastarąjį kartą repeticija vyko beveik prieš pustrečios savaitės – birželio 22 dieną, o vėliau repeticiją Šukionyse teko atidėti – Vilniuje vyko šalies moksleivių dainų šventė, joje dalyvavo jungtiniam Biržų ir Pasvalio orkestrui vadovaujantis P.Dapšauskas.
Greičiausiai nusikaltėliai žinojo, kad kelias dienas bendruomenės namuose vaikai nesirinks į pamokas, tuo ir pasinaudojo.
Vagystės pėdsakai aptikti ne iš karto. Kadangi repeticijos nevyko, žmonėms nebuvo reikalo užsukti į šias patalpas.
Tvyrant karštiems orams vietos darbštuoliai palaistydavo kieme vazonuose augančias gėles, bet nieko įtartino nepastebėjo.
Vagystė buvo pastebėta prieš pat Dainų šventę. Šešių varinių dūdų neradusi R.Bieliakienė dar vylėsi, kad jas į sostinę išsivežė P.Dapšauskas, bet paskambinusi jam išgirdo, jog ne, neišsivežė.
Vertingi kaimo istorijai
„Eksponatai seni, diduma aptrinti, kai kurie apdaužyti, bet mums brangūs, nes tai mūsų senolių daiktai“, – apie muziejaus eksponatus sakė R.Bieliakienė.
Nusikaltėliai nusikabino ir salėje ant sienos pritvirtintas dvi kolonėles. Taip pat pavogė bendruomenės pirmininkės asmeninėmis lėšomis nupirktus du sulankstomus plastikinius stalus.
Kaip pavyzdį ji paminėjo dar prieš 57 metus padarytą kaimo šventės nuotrauką. „Joje matyti prie vaišių stalo susirinkę gyventojai, muzikantai, o ant stalo stovi ąsotis. Lygiai tokius pat du ąsočius turėjome ir muziejuje, bet dabar vienas jų pavogtas“, – nuoskaudos neslėpė bendruomenės vadovė.
Trombonas buvo brangesnis už lengvąją mašiną
Šešias pavogtas varines dūdas P.Dapšauskas įvertino beveik 1,1 tūkst. eurų.
Muzikas teigė, kad apie vagystę sužinojo būdamas Dainų šventėje. Bendruomenės vadovės žinia mokytoją sukrėtė. Jam tikrai labai gaila pavogtų dūdų.
„Nors dūdos ir senos, bet pagamintos iš kokybiško metalo. Dabar visokiausių priemaišų prideda, todėl kokybė naujųjų jau nebe ta“, – neslėpė muzikas.
Jis spėja, kad instrumentus vogė kažkiek muziką išmanantys, o ne metalo ieškantys vagys. Bendruomenės namuose buvo ir elektroniniai vargonai, kiti muzikos instrumentai, vaizdo projektorius, bet nusikaltėliai jų nelietė.
Visgi P.Dapšauskas net ir po tokios įžūlios vagystės rankų nenuleidžia. Praėjusios savaitės pradžioje jis vėl mokė vaikus groti dūdomis. Tik šįsyk po repeticijos savo atsivežtas dūdas susidėjo atgal į mašiną ir išsivežė.
Iki šiol reikalų su vagimis neturėjęs P.Dapšauskas prisiminė prieš daugelį metų Kaune apvogtą garsų trombonininką. Dar sovietiniais laikais muzikas mokėsi Paryžiaus konservatorijoje ir ten nusipirko prancūzišką tromboną. Šį instrumentą trombonininkas tada paliko lengvojo automobilio bagažinėje.
Vieną rytą jis mašinos neberado.
„Tas trombonas buvo brangesnis už pačią mašiną. Nežinau, kaip ta istorija paskui baigėsi“, – sakė pašnekovas.
Kapela greitai iširo, buvo bandoma ją atgaivinti
Dar prieš 15 metų akordeoną, gitarą ir smuiką bendruomenė nupirko vietos kapelai, bet šie instrumentai taip ir nebuvo panaudoti. Muzikantai mieliau grojo savais instrumentais, o po kurio laiko kapela savaime iširo.
Į dėklus sudėti instrumentai buvo laikomi sandėliuke, svarstyta juos parduoti.
Šiais metais šukioniečiai bandė suburti naują kapelą. Susirinkę į bendruomenės namus jie kas savaitę repetuodavo.
Gyventojai džiaugėsi, kad maždaug prieš pusmetį naujų talentų ieškantis mokytojas P.Dapšauskas ėmėsi mokyti vaikus groti pučiamaisiais instrumentais. Repeticijos vyko vieną kartą per savaitę.
Nejaugi dūdas taip nuvertins?
Dar aiškinamasi, kokiu būdu vagys pateko į vidų, nes durys ir langai neišlaužti. Galbūt jie naudojo visraktį, o gal ir prilindo prie raktų.
Apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo kamerų pastate nėra, tad pareigūnų laukia nelengvas darbas ieškant vagių.
Biržų policijos viršininkas Jaunius Jurelevičius svarstė, kad nusikaltėliai į vidų įsibrovė pro langą.
„Plastikinį lango rėmą ir durų staktą gana paprasta išstumti. Reikia laužtuvu ar kitu kokiu daiktu stipriau paspausti – ir rėmas išsilenkia“, – paaiškino pareigūnas.
Vagystė galėjo būti iš anksto planuota.
Šukioniečiai karčiai ironizavo, kad vagišiai melomanai, bet ir mėgstantys alų, jeigu pavogė ąsočius.
Labiausiai visi stebisi, kur vagys dės pavogtus muzikos instrumentus. Juos parduoti nebus lengva. Nebent gabens kuo toliau nuo Biržų.
Bendruomenės nariai neatmetė varianto, kad pavogtos dūdos taps puošmenomis kokioje nors nuošalioje sodyboje.
Prierašai po nuotraukomis:
1. P.Dapšauskas su R.Bieliakiene plušėjo, kad tik jų kaimo vaikai neleistų laiko tuščiai, turėtų malonų užsiėmimą. Stanislovo Vadapolo nuotr.
2. Dūdas pūsti stengėsi ir berniukai, ir mergaitės, nors tam reikėjo jėgų. Stanislovo Vadapolo nuotr.
3. Ąsočių kolekciją šukioniečiai kaupė daug metų, jos neliko per naktį. V.Juškos nuotr.
4. Varinės dūdos senos, bet iš kokybiško metalo, todėl vertingos. V.Juškos nuotr.
5. Susirinkę į bendruomenės namus kaimo žmonės kartu rengdavosi šventėms, leisdavo laiką, taip pat ir muzikuodavo. Stanislovo Vadapolo nuotr.
