Yra dėl ko nerimauti
„Kam čia įdomūs tie prekeiviai... Mes čia niekas esame“, – tokiomis nuotaikomis „Panevėžio krašto“ korespondentus pasitiko Biržų turgaus prekeiviai.
Ir iš tiesų jie turi rimtą priežastį nerimauti – vienoje turgaus pusėje įsikurs „Lidl“ prekybos centras, o kita keliaus į nuomos aukcioną, bet kuriozišką: žemė tai valdiška, bet ant jos išlietas privatus asfaltas. Tad kažin kas daugiau, be to asfalto savininko, išdrįs dalyvauti aukcione? Savininkas, politikų teigimu, yra „Maxima“.
Su biržiečiais žvalgomės turguje – senamiestyje, kurį jie vadina Biržų širdimi.
Ant kampo, J.Basanavičiaus g. 1, įsikūręs paštas ir privati parduotuvėlė. Šalia, J.Basanavičiaus g. 3, paviljonu vadinamas pastatas, kuriame prekiaujama maisto produktais: mėsa, žuvimi, pienu, ir Centrinis turgus.
Biržiečių žiniomis, ne tiktai šis paviljonas, bet ir tvora palei gatvę bei Centrinio turgaus teritorija anksčiau priklausė sostinės verslininkui Dmitrijui Vinickiui. Dabar tai jau „Lidl“ nuosavybė.
Žmonių ne per daugiausia
Ne paslaptis, kad šiame sklype bus statomas „Lidl“ prekybos centras. Rajono taryba jau svarstė projektinius pakeitimus. Leidimą statyboms pasirašys rajono meras Kęstutis Knizikevičius, rajono tarybos pritarimo tam nereikės.
Žemė visame turguje – valstybinė. Kam priklauso statiniai ant jos, su tuo pasirašoma ir sklypo nuomos sutartis.
Šiame Centrinio turgaus sklype yra beveik 5 arai, kuriuos nesėkmingai per teismus bando susigrąžinti paveldėtoja biržietė Marija Valiušaitienė. Teismų atsakymai jai nepalankūs. Biržietei siūlomi mainai arba piniginė kompensacija, bet moteris nesutinka. Apie tai esame ne kartą rašę.
Kiti vartai veda į kitą – Ūkininkų turgų J.Basanavičiaus g. 7. Čia žmonės – kas tiesiog ant žemės, kas ant prekystalių – išdėstę įvairius namų apyvokos daiktus, įrankius. Taip pat prekiauja medeliais, gėlėmis, daržovėmis.
Biržų tremtinių vadas Vytautas Linkevičius mums paaiškina, kad ketvirtadienis, todėl mažai ir prekiautojų, ir pirkėjų. Reikėtų atvykti pavasarį, šeštadienį, kai prasideda sodinimo darbai. Tuomet nuo daigų daigelių akys raibsta, o žmonių būna minios.
Abejoja, ar kitur perkels
Ar ramiai miega turgaus prekiautojai? Ar jų nebaugina ateitis?
Apie tai korespondentei vos užsiminus, jie vienu balsu prisipažįsta, kad nieko konkretaus nežino, kas ir kaip čia vyks, o nežinojimas varo į neviltį.
V.Linkevičius sako, kad rajono valdžia 3 kartus „Lidl“ siūlė statytis prekybos centrą kitoje vietoje, bet šis nenusileido ir galop vis viena savo pasiekė.
Centriniame turguje kojinėmis prekiaujanti Danguolė atvirauja, kad sklando visokių kalbų, kur turės dėtis prekiautojai, neaišku, kuo ir betikėti. Todėl daugelis jaučiasi pakabinti tarp žemės ir dangaus.
„Meras žadėjo, kad mus perkels į Ūkininkų turgų, bet abejoju, daug ką galima pažadėti...“ – prisipažino moteris.
Valdžios žodžiai, kad prekiautojai nebus palikti be vietos, juos menkai teramina. Galbūt jau dabar nebeverta įsigyti naujų prekių, nes neaišku, kiek liks laiko joms išparduoti.
Danguolė turguje dirba 25 metus, pašalpų neprašo, bet abejoja, ar kitą darbą pavyktų susirasti. Neturėdamas patirties kam būsi reikalingas?
„Pikčiausia, kad nieko nežinome. Ir pirkėjai teiraujasi, ką jiems reikės daryti, jei turgaus neliks? Juk čia turtingi žmonės neina, o gaunantys vidutines ir mažas pajamas“, – kalba Danguolė.
Kol mes stoviniuojame šalia, pirkėjas palieka prekiautojai dovanų – obuolių iš savo sodo.
Bijo, kad nutrenks į pakraštį
Drabužiais prekiaujanti Vita antrina, kad irgi nenori ir bijo prarasti darbo vietą.
„Ar tik neatsitiks, kad vieną rytą atvyksime ir rasime užrakintus turgaus vartus?“ – baiminasi moteris.
Ji tikina, kad nėra nei prieš „Lidl“, nei prieš kitą prekybos centrą, bet negi Biržuose nėra kitų vietų, išskyrus senamiestį? Kodėl veržiasi būtent čia, kur nuo senų laikų veikia turgus? Jeigu juos nutrenks į miesto pakraštį, tai ir pirkėjai nebeateis.
Pagrindinis Vitos uždarbis – iš dviejų darbo dienų Biržų turguje. Bet vien tik iš to nepragyventų, todėl kitomis savaitės dienomis dar ir kitur prekiauja.
Už vieną vietą ji moka 4 eurus per dieną, bet prekėms išsidėlioti prireikia 3–4 vietų.
Pro šalį einanti Vanda Lapienienė iš Kilučių pratęsia pokalbį, kad netoli Autobusų stoties veikianti turgavietė žmonėms labai patogi. Jei iki turgaus jai reikėtų dar eiti pėsčiomis – būtų blogai. Šįkart ji nusipirko garstyčių.
Nėra miesto be turgaus
Sausainiais pasivaišinti korespondentams pasiūliusi kita prekiautoja pataria kalbinti džinsais, striukėmis, džemperiais prekiaujantį Arūną.
Vyriškis pasakoja, kad prekybos vietą įsirengė savo rankomis ir lėšomis – pasistatė stoginę. Jam tai atsiėjo apie 3,5 tūkstančio eurų. Jei būtų tekę samdyti darbininkus, būtų paklojęs dar pusantro tūkstančio.
Pikta dėl to, kad pirmąsias stogines prekiautojai buvo priversti nuversti, mat senamiestis – saugoma teritorija. Vis dėlto dar po 5 metų šiaip taip pavyko leidimus gauti.
Už dieną jie moka apie 16 eurų.
Arūnui jau aišku, kad „Lidl“ prekybos centras bus, bet klausimas – ar Ūkininkų turgavietėje bus „Maxima“?
Jis pasakoja savo gyvenimo istoriją: prieš daug metų nusipirko kolūkiui priklausantį pastatą. Ogi netrukus išaiškėjo, kad žemė po pastatu – kito šeimininko.
„Teismui sukišau didžiulius pinigus, bet vis tiek turėjau žemę pirkti iš savininko. Nuskausmino labai, žiauru“, – atvirauja vyras.
Jiedu su V.Linkevičiumi svarsto, kad asfaltą Ūkininkų turguje galėjo išlieti dar sovietmečiu „Tarybinio artojo“ kolūkis, o jau laisvais laikais meras Regimantas Ramonas jį galbūt ir pardavė sostinės verslininkams. Net valdžia dabar nebegali atsakyti, kaip visa tai vyko.
Arūnas nusiteikęs optimistiškiau nei dauguma kolegų – juk nebūna taip, kad mieste nebūtų turgaus. Negi Biržai taptų išimtimi?
Sustoja pokalbį išgirdusi Julė Urbonienė. Moteris sako, kad turguje perka viską jau daug metų. Reikėdavo kostiumėlių ir batukų – viską rasdavo turguje. Ir nusiderėti galima.
O vyriškų drabužių parduotuvės Biržuose visai nėra!
Į Rygos turgų atvažiuoja ir braliukai latviai. Viena jų – Dzintra iš Vecumniekų – sako, kad čia žemesnės kainos negu Latvijoje.
Blogai, betgi ne karas
Kitoje Centrinio turgaus pusėje, šalia paviljono, žmones baugina piktžaizde vadinami mediniai prekybos suolai su palaikėmis stoginėmis. Atrodo ne tik nepatraukliai, bet netgi pavojingai. Vietomis stogas įlūžęs, atrodo, tuoj tuoj įkris.
Čia pirkėjams savo obuolių, bulvių siūlo Jonas Vaitkevičius. Nė euro neprašo. Paklaustas, ar nebaisu, kad stogas jį užgrius, vyras tik gūžteli pečiais ir nieko neatsako.
Čia – Centrinio turgaus teritorija, čia mažesnis mokestis už vietą, palyginti su Ūkininkų turgumi.
Vyras atvirauja, kad niekur kitur prekiauti nesikels – kai išvarys, tai parduos, ką užauginęs, ir daugiau nebepasirodys.
Šalia bitininkas Vilius Krikščikas prekiauja medumi, žvakėmis.
„Ateitis neaiški, betgi vis tiek ne karas“, – stengiasi optimistu išlikti vyras.
Šioje vietoje jis prekiavo apie 3 dešimtmečius, o toliau darys tą patį, ką ir kiti darys. Jis laiko 70 avilių Biržų girios botaniniame bityne. Reikėtų mažinti, bet bitelių niekas neperka, negi žudysi?
Biržietis šypsosi, kad turgus – proga ne tik prisidurti pinigų, bet ir sutikti pažįstamus. Štai ir šįkart prie V.Krikščiko prisėda vyriškis iš jo tėviškės, kalbina buvęs bendramokslis.
Atsisakyti – lengviausias kelias
Taip pat bitininkas Gendrutis Sindriūnas kur kas kategoriškesnis. Jis tiesiai rėžia, kad tarybų valdžia nori turgų sunaikinti.
„Kodėl tarybų? O kaip kitaip, jei į tarybas renkame“, – aiškina vyriškis.
Jam atrodo, kad rajono valdžia viską slepia nuo žmonių.
Žadama, kad 50 prekybos vietų bus įrengta per 5 metus – tai pirmaisiais ar paskutiniais metais? Juk skirtumas didžiulis.
„Esą ši teritorija nereikalinga, nes nesutvarkyta. O tai kas turėjo to išreikalauti – ne savivaldybė? Ne meras? Atsisakyti – lengviausias kelias“, – savo nuomonę rėžia bitininkas.
Iš tiesų – kodėl valdžia neišsireikalavo iš savininko sutvarkyti prekybos vietas? Pasirodo, valdžia ne kartą dėl to kreipėsi į veterinarijos tarnybą. Šioji išrašydavo baudas, verslininkai jas sumokėdavo, bet nurodymui nepaklusdavo.
G.Sindriūno kolega Vilmantas Tamošiūnas teištaria, kad prieš vėją nepapūsi.
Abu bitininkai virš galvų įsirengę savo gamybos stoginę.
Ūkininkų turguje prekiautojų nedaug. Gėlėmis prekiaujanti Gražina tikisi, kad jų iš turgaus niekas neišguis. Veikiausiai čia atkels prekiautojus iš Centrinio turgaus.
Medeliais prekiaujantis Valdas Eidimtas irgi tos pačios nuomonės: kol niekas varu nevaro, tol dirba.
Daržovių pirkti siūlantis ūkininkas Vidmantas Lapienis svarsto, kad jei liks mažai vietos, tai nebeateis nei prekiautojai, nei pirkėjai.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Biržiečiai baiminasi, ar tik jų miestas neliks be turgaus? Mat Centriniame turguje (kairėje) išdygs prekybos centras, o sklypui, kuriame dabar prekiauja ūkininkai (dešinėje), netrukus bus skelbiamas nuomos aukcionas.
2. "Esą ši teritorija nereikalinga, nes nesutvarkyta. O tai kas turėjo to išreikalauti – ne savivaldybė? Ne meras? Atsisakyti – lengviausias kelias.“ G.Sindriūnas.
3. Paviljone biržiečiai perka mėsos, žuvies, pieno produktų ir tikisi, kad naujieji savininkai prekiautojų neišvarys.
4. V.Lapienienei turgaus privalumas, kad šalia – Autobusų stotis.
5. J.Vaitkevičius už obuolius ir bulves neprašo ir euro.
6. Danguolė atvirauja, kad nekonkretūs valdžios raminimai turgaus prekiautojus mažai teguodžia.
7. V.Linkevičius ir J.Urbonienė svarstė, kad joks miestas tiesiog neįsivaizduojamas be turgaus.
8. Situacija dėl sklypo, kuriame veikia Ūkininkų turgus, absurdiška: žemė – valstybinė, o asfaltas ant jos – privatus.
9. Nors ateitis neaiški, medumi prekiaujantis V.Krikščikas stengiasi likti optimistu: „Blogai, bet juk ne karas!“
10. Ūkininkų turguje žmonės parduoda ir namų apyvokos reikmenis, įvairias smulkmenas.
11. Griūvančią stoginę (kairėje) biržiečiai vadina miesto piktžaizde ir viliasi, kad bent jos neliks.
12. Dzintra džiaugiasi mažesnėmis kainomis nei Latvijoje.
13. V.Lapienis prekiauja savo paties ūkyje užaugintomis daržovėmis.
14. „Prieš vėją nepapūsi“, – apie valdžią nedaugžodžiauja V.Tamošiūnas.
15. V.Eidimtas ir savo sodą apsodinęs įvairiais medeliais.
16. Dabar pats viržių pirkimo metas – Gražina siūlo įvairių spalvų, skirtingų rūšių.
A.Švelnos nuotraukos
