Solidūs ir skirtingi
Panevėžyje jau 24-ą kartą vykusio Kazimierui Naruševičiui skirto tarptautinio tapytojų plenero dalyvių sąraše šiemet bent du trečdaliai autorių buvo iš svetur, o keli net iš labai tolimų šalių.
Tapytojai iš Ekvadoro, Indijos, Serbijos, Norvegijos, pora menininkių iš kaimyninės Latvijos ir trys vietiniai dailininkai kūrybinėje stovykloje dirbo 10 dienų.
Rezultatus jau gali matyti visi norintieji, plenero paroda eksponuojama dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus parodų salėje – „Galerijoje XX“.
Kūriniai labai skirtingi, gan solidūs.
Pasak šalies dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovo Tomo Rudoko, visi autoriai į plenerą kviesti labai atsirenkant, žinant kiekvieno meninę brandą.
Bažnyčia ta, bet kitokia
Žiūrovai visada plenero dalyvių kūryboje natūraliai ieško mūsų miesto atspindžių. Bet iš pirmo žvilgsnio drobėse Panevėžio tarsi ir visai nematyti.
Kai latvės Agatos Muze kūrinyje tariesi iš architektūrinės formos atpažinęs prie turgaus stovinčią medinę liuteronų bažnyčią, čia pat tuo ir suabejoji. Gal visgi apsirikai? Statinys keistai apšviestas, neįprastos spalvos.
„Taip taip, čia ir yra mūsiškė bažnyčia, tik nutapyta latviška maniera“, – šypsosi T.Rudokas.
Greta kabantis tos pačios autorės peizažas irgi grynai vietinis – vandens telkinys ties Žagienio upelio užtvanka. Tik spalvų gama tokia, kokią kūrėja, o ne paprasti praeiviai mato.
„Susiklosčiusi plenero tradicija – nespaudžiam kūrėjų į rėmus, nesodinam prie ežero ir neliepiam atkartot gamtos. Išvis nieko neliepiam, neprašom, nenurodinėjam. Kviečiame menininkus, kurie turi savo braižą, tad ką namų studijoje daro, gali daryti ir pas mus. Aišku, niekas nedraudžia panaudoti ir vietinio motyvo, jei tik pastebėjo ką įdomaus“, – paaiškina pašnekovas.
Žiūrėjo į miesto žemėlapį
Trys žalsvai gelsvos abstrakcijos, kuriose pilna organizuotai sudėliotų mažų detalių, yra iš Indijos atskridusio Siraj Saxenos kūriniai.
Pašnekovas pataiso, kad tai ne visai abstrakcijos, tai kruopščiai ir gan tiksliai atvaizduotas Panevėžys. Tada jau ir žiūrinčiajam atsiveria akys: drobę kertantis žalsvamėlis kringelis fotografiškai atkartoja Nevėžio vingį Senvagėje. Supranti į miestą žiūrintis iš aukštai, net įsivaizduoji atpažįstąs medžius, krūmus ir kitą augmeniją.
Antroje drobėje už savotiškų štrichų slepiasi Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, trečioje išryškėja mūsų miesto kontūras.
„Tai va, ne šiaip sau jis pasiklojęs studijavo miesto žemėlapį“, – sako T.Rudokas.
Šis įvairiapusis kūrėjas mūsų mieste lankosi ne pirmą kartą, prieš 6 metus čia buvo keramikos simpoziume. Jis pusmetį gyvena Indijoje, o kitus 6 mėnesius važinėja po pasaulį iš vieno plenero į kitą.
Panevėžys–Paryžius
Iš arti žiūrėdamas į niūrokų spalvų Girmanto Rudoko piešinius matai vien subtilią spalvų dermę. Pilkšva lyg apniukusio dangaus, pereinanti į melsvą, lyg užuomina į upės vandenis.
Reikia atsitraukti 5–6 žingsnius, kad įžvelgtum daugiau. Traukdamasis atbulom pamatai, kaip pamažu piešinyje išryškėja mūsų teatras, apačioje ramioj gelmėj plūduriuoja ūgtelėję amūrai.
Vėl artėdamas prie kūrinio virš teatro stogo jau įžiūri Paryžiaus triumfo arką ir Eifelio bokštų rikiuotę.
„Tikriausiai visiems suprantama, kas Panevėžį ir Paryžių sieja“, – sufleravo pašnekovas.
Diana Rudokienė atidavė duoklę miesto fontanams: lengvu debesų stiliumi nutapė tarp vandens čiurkšlių lakstančią anūkę, kita drobe „parašė“ šios istoriją, nutapė prisiminimus apie lankytas baleto pamokas.
Norvegė Beata Gjersvold meno pasaulyje žinoma kaip stipri akvarelininkė. Plenere jai, kaip ir visiems, pasiūlė piešti akriliniais dažais. Ji pabandė. Ir metė. Neprilipo, grįžo prie akvarelės.
Jos kūriniuose – rūstūs žiemiški fiordai. Betgi šaltos žiemos spalvos ir latvės Gintos Stavrovskos abstrakcijose.
Panevėžietis akvarelininkas Eugenijus Nalevaika spalvas liejo savu stiliumi, akivaizdžių mūsų miesto pėdsakų jo kūriniuose lyg ir nėra, bet įsižiūrėjus į detales gali pafantazuoti kai ką atpažįstąs.
Serbė Jelena Vragovic džiūgavo, kad viešnagės metu pas mus tebuvo 20 laipsnių šilumos, o jos gimtinėje tuomet pleškino 40 laipsnių karštis. Jį į kūrinius ir sudėjo: oranžiškai geltona žemė ir dangus, šviesa ir karštis tvoskia žiūrovui į akis.
Barjeras – tik ispanų kalba
Menininkas iš Ekvadoro David Celi irgi iš tų, kurie plačiai rodo savo meną, nuolat vyksta į kūrybines stovyklas Europoje.
Prieš dvejus metus panevėžietė D.Rudokienė su juo susipažino plenere Austrijoje.
Tapyboje savotišką techniką naudojantis ekvadorietis į plenerą Panevėžyje buvo kviestas dar pernai, bet nespėjo rasti rėmėjų skrydžio išlaidoms apmokėti.
Ekvadoriečio drobės blizga lyg metalinės. Foną jis darė ant pagrindo klijuodamas kepimo foliją. Ją glamžė ir raišiojo, o paskui ant viršaus tapė.
Kol vyko pleneras, iš namų atsiskraidintų jo kūrinių paroda kabėjo galerijoje.
Bendrauti su D.Celi buvo šiek tiek komplikuota. Visi plenero dalyviai kalbėjo angliškai, o svečias iš Ekvadoro tik ispaniškai, tad su kolegomis ir parodos lankytojais bendravo gestais, išraiškomis ir išmaniojo vertėjo pagalba.
Pasak T.Rudoko, visi kūrėjai Panevėžį pasiekia savo lėšomis, plenero organizatoriai jiems apmoka viešbutį, maitinimą bei aprūpina kūrybai reikalingomis priemonėmis.
Atvykti iš tolimų šalių brangu, bet kiekvienas dalyvis, matyt, turi savų motyvų tam ryžtis.
Kiekvienais metais plenero dalyviai vežami į ekskursiją po šalį. Šį kartą jiems buvo parodytas Rokiškis bei mūsų krašto pasididžiavimas – medinė Liongino Šepkos kūryba.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Romantikos mėgėjus traukė švelnūs ir subtilūs D.Rudokienės kūriniai.
2. Ekvadorietis D.Celi naudojo sudėtingą techniką, tapė ant kepimo folijos.
3. Parodos atidaryme žiūrovams buvo kur akis paganyti, o prie kai kurių kūrinių teko ir galvą pasukti.
4. A.Muze mūsų mieste esančią liuteronų reformatų bažnyčią nutapė latviška maniera.
5. J.Vragovic drobėse perteikė savo gimtosios Serbijos vasaros karštį.
6. B.Gjesvold akvarelės iš karto sufleravo, kad autorė atvyko iš Norvegijos.
7. Latvė G.Stavrockaja tapė nuotaikingas abstrakcijas.
8. Kaip ir kasmet, plenero kūrybinę veiklą stygavo T.Rudokas.
9. G.Rudokas savo kūriniuose užkodavo kultūrines mįsles.
10. Iš Indijos atvykęs S.Saxena įkvėpimą rado mūsų miesto žemėlapyje.
11. Panevėžietis E.Nalivaika akvareles liejo savu stiliumi.
12. Plenero rengėjai tolimiems svečiams parodė lietuvišką gamtą ir Rokiškio muziejų.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
