Pusmetriu pralenkė pirmtaką
Į Kazliškį Rokiškio rajone, kaip ir prieš 5 metus, automobiliais atrieda smalsuoliai, norintys savo akimis pamatyti didžiulį senį besmegenį.
Jis siekia net 6,5 metro aukštį ir stovi kaimo pakraštyje, Alvydo Mackaus kieme.
Jo sūnus Laurynas Mackus aiškino, kad sniego senį surideno šešiese – su artimaisiais ir draugais – tėvų namo kieme, bet pats nusistebėjo, kadgi tą namą dar rasti reikia, vingiuojant kaimo siauromis gatvelėmis.
„Nežinau kaip, bet žmonės jį suranda“, – šypsojosi pašnekovas.
Atsitiktinai pro tą pakraštį niekas nevažiuoja, tik ko nors specialiai ieškodami. Šįkart – įspūdingai aukšto besmegenio.
Panašiai jau buvo, kai kazliškiečiai buvo nulipdę 6 metrų be-smegenį. Žmonėms taip pat rūpėjo pamatyti, kaip atrodo dičkis. Apie tai rašė ir „Panevėžio kraštas“.
Na, o šiųmetis sniego kūrinys pusmetriu pralenkė pirmtaką.
L.Mackus sakė, kad, kiek jis internete rado informacijos, aukščiausias besmegenis Lietuvoje buvo nulipdytas prieš 7 metus ir buvo 6 metrų 70 centimetrų aukščio. Per 4 savaites jį Pavilnio soduose nulipdė du moksleiviai ir jis buvo pripažintas šalies rekordu.
Ritinius „apmūrijo“ sniegu
Taigi, ar galima tikėtis, kad kitąmet kazliškiečių nulipdytas sniego senis pasieks maždaug 7 metrus? Juk ir dabar iki rekordo trūko taip nedaug. O galbūt įmanoma ir šiemet suridenti dar vieną rutulį ir pakišti jį po besmegenio galva?
Į tai pašnekovas sakė, kad daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Tuo labiau kad pastaruoju metu ir vasaros, ir žiemos sunkiai prognozuojamos.
Šįkart iš pradžių jie apie rekordus negalvojo. Tiesiog lipo sniegas ir kompanija pasidarė pramogą – nulipdė besmegenį. Viską darė, kaip priklauso, senį papuošė nosimi, akimis ir juodais retais dantimis. Dar – sagomis ir ryškiai raudonu ilgu šaliku. Ant viršaus užvožė vonelę.
O tuomet toptelėjo mintis, kad kiemą papuoštų bent jau dvigubai didesnis lipdinys.
Nieko nelaukdami, jie mikliai suvoliojo porą didelių ritinių į vieną vietą, tvirtai „apmūrijo“ sniegu. Pločio nematavo.
Antrasis rutulys buvo mažėlesnis, bet irgi nemenkas, labai sunkus.
Bet tuomet visi suprato, kad gamta pokštauja ir sniegas tuoj tuoj nustos lipti. Todėl nusprendė ne toliau volioti sniegą, o ant šių ritinių užkelti jau nulipdytąjį besmegenį.
Pakėlė atsargiai lyg tortą
Linksmuoliai susirado kopėčias, atvažiavo du traktoriai su krautuvais. Jau nulipdytąjį senį atsargiai pakėlė ir kaip puošnų tortą uždėjo ant plačiųjų ritinių.
Iš kitos pusės palypėję ir kitu krautuvu aukštyn pakelti kazliškiečiai tvirtino abi dalis.
Likusieji dairėsi iš apačios ir patarinėjo. Merginų raudonos kelnės ir kepurės idealiai derėjo prie besmegenio šaliko.
Baigė vakarop, jau temstant. L.Mackus aiškino, kad sujungti abi dalis buvo pavojingiausia ir sudėtingiausia užduotis – juk viršutiniai ritiniai galėjo nuvirsti, nuslysti arba pamatas galėjo neatlaikyti svorio.
Bet viskas sekėsi gerai. O dar geriau, kad naktį spustelėjo šaltukas ir šaltis senį besmegenį sutvirtino.
L.Mackus atviravo, kad nebūtų lipdę senio 5 valandas, jei būtų žadamas orų atšilimas. Įdėjus šitiek darbo, norisi juo džiaugtis bent jau dvi savaites.
Paklaustas, gal sniego senis turi vardą, pašnekovas pajuokavo, kad ne, neturi nieko – nei smegenų, nei vardo.
Prierašas po nuotraukomis:
Kazliškiečiams prireikė kopėčių ir dviejų krautuvų, kad sujungtų visus sniego ritinius ir sulipdytų besmegenį. Vienas krautuvas atsargiai lyg puošnų tortą pakėlė viršutinę dalį, o kitas – darbštuolius. Asmeninio albumos nuotraukos
