Nevyko Vokietijon pas vyrą, o liko padėti kariams

Pagalba kariams svarbiau nei verslas

Karas ukrainiečius paveikė skirtingai: vieni sprunka palikdami tėvynę nelaimėje, o kituose sužadino tokias vidines galias, kuriomis stebina visą pasaulį. Pritrenkiantį pasiaukojimą demonstruoja ne tik fronto kariai, bet ir armijai paramą gabenantys savanoriai.

Rusijos pasienyje esančiame Charkive kone legendine savanore tapo 63 metų Marina Poliakova. Iki 2014 metų moteris daug laiko praleisdavo Vokietijoje pas ten verslą vystantį vyrą. Tačiau Rusijai užėmus Krymą ir įsiveržus į Donbasą, nusprendė atsidėti pagalbai kariams, o jos įkurta paramos organizacija „VolUA“ tapo pagrindine mieste. Vokietijon neišvyko ir veiklos neišsižadėjo net po sprogimo sukeltų sužalojimų ir net susirgusi vėžiu.

„Jei ne 2014 metais kilęs karas su Rusija, būčiau persikrausčiusi į Vokietiją visam laikui, nes ten studijuoti išsikėlė ir sūnus. Netikėtai paprašyta nuvežti kariams į pasienį pirmą paramos krovinį suvokiau, kad tai labai svarbu, ir rimtai įsitraukiau į tą veiklą. Neišgąsdino net tai, jog Donecko regione su mašina pasiklydę priartėjome prie rusų pozicijų ir „paragavom“ priešo artilerijos, o galvą po patirtos kontūzijos ir dabar dažnokai skauda“, – pasakojo Marina.

Maidano revoliucija prieš prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkus 2013 metų rudenį Charkive prasidėjo truputį anksčiau nei Kyjive ir vyko sudėtingesnėmis sąlygomis – didesnėje ir agresyvesnėje Maskvos šalininkų aplinkoje.

Tėvo, ukrainiečių kalbos mokytojo, patriotiškai išauklėta Marina ėjo į visus mitingus, o per kautynes regiono administracijos rūmuose 2014 metų kovo 1-ąją pražilo. Tądien Maskvos šalininkai buvo tokie agresyvūs, kad Ukrainos patriotai turėjo subėgti į pastatą ir užsibarikaduoti.

Rūmus šturmu vis vien užėmę rusai paskelbė visus pirmo aukšto gynėjus ukrainiečius nugalabiję. Trečio aukšto kabinete su grupele moterų pasislėpusi Marina po tų žodžių išbalo, nes įėjimo gynėju buvo ir jos vienturtis sūnus. Vaikinas buvo žiauriai sumuštas, patyrė smegenų sukrėtimą, tačiau liko gyvas.

Įvairiapusės veiklos ėmėsi dar karo pradžioje

V.Janukovyčiui pasprukus į Maskvą, Kremliaus smogikai užėmė Krymą bei įsiveržė į Donecko ir Luhansko regionus. Tėvynės ginti išskubėję Maidano protestų dalyviai neturėjo ne tik karinės patirties, bet ir tinkamos aprangos, ginkluotės, nebuvo aprūpinami maistu.

Marina ėmė tai organizuoti, vežti į frontą.

„Organizacijos štabą įkūriau viešbutyje „Charkiv“, ten pat atidarėme karinių reikmenų parduotuvę. Be to, geležinkelio stotyje įsteigiau specialų kambarį į frontą iš kitų regionų vykstantiems kariams, kur šie laukdami išvykimo galėjo permiegoti, pavalgyti. Prorusiškas geležinkelio stoties vadovas nenorėjo, bet pasakiau, kad jam paskambinęs įsakytų ministras. Esu žemaūgė, tačiau reikalui esant sugebu pavirsti milžine, išsireikalauju norimo“, – pasakojo Marina.

Gudrumu moteris sugebėjo įkalbėti, kad prorusiškas meras duotų lėšų kapinėse įsteigti Didvyrių alėją. Joje 2014–2015 metais buvo pastatyti gražūs antkapiai 37 žuvusiesiems kovose Donbase.

„Aš apsiėmiau surasti žuvusiųjų artimuosius ir gauti jų leidimą statyti antkapius. Dėl vieno teko tartis net su JAV Aliaskos valstijon emigravusia ukrainiete. Reikėjo įdėti daug darbo, bet laikiau tai savo pareiga – tinkamai įamžinti patriotus. Niekas tuomet nemanėme, kad vėliau kils plataus masto karas ir aukų bus žymiai daugiau. Dabar kapinės labai išsiplėtė, artimieji pristatė nesuderintų antkapių, tad gavosi šioks toks chaosas. Ateityje antkapius bus galima statyti tik vienos rūšies, nes taip daroma karių kapinėse daugumoje šalių“, – pasakojo Marina.

Kurs žuvusiems kariams memorialą

Moteris organizacijos vardu šiemet išsinuomojo veją prie regiono rūmų tam, kad fronto kariai turėtų kur pakabinti brigadų vėliavas, o žuvusių karių artimieji pastatytų didvyrių nuotraukas.

„Tokia pagerbimo vieta yra Kyjivo Maidano aikštėje, pagalvojau, kad ji privalo būti ir Charkive, nes gyventojai turi matyti, kas už juos paguldė galvas. Ateityje vėliavas perkelsime į didesnę veją miesto centre, ten kursime specialų memorialą.

Apsilankęs paramos karo veteranams organizacijų pasitarime mačiau, jog Marina yra visų gerbiama, o jos pasisakymo klausomasi labai įdėmiai. Iš pradžių visą dėmesį skyrėme frontui, tačiau dabar jo vis daugiau reikia karo veteranams, žuvusiųjų šeimoms ir pradingusiųjų be žinios artimiesiems.

„Kariai grįžta kontūzyti, be galūnių, o pašalpai gauti reikia daugybės formalumų. Mano pagalbininke dirba juristė, kurios sūnus žuvo fronte, tai ji konsultuoja nemokamai. Gindami veteranų interesus, bylinėjamės su valstybe, o kelis procesus iškėlėme net Europos teisme. Mūsų įstatymuose ne viskas yra aiškiai apibrėžta, pavyzdžiui, valdininkai nenori nusižudžiusiam veteranui suteikti fronte žuvusio kario statusą. Todėl jo šeimai neskiriama išmoka, nors nusižudymas yra akivaizdi potrauminio sindromo pasekmė“, – sakė Marina.

Negali išsižadėti paramos kovotojams

Moters nuo savanorystės neatbaidė net 2022 metų kovo 1-osios tragedija. Tą rytą į regiono administracijos rūmus, kurių vestibiulyje buvo įsikūręs karių mobilizacijos štabas, atskriejo galinga raketa, pražudžiusi beveik šimtą žmonių. Marina kasdien rūmuose talkino, bet tą rytą sprogimo metu buvo pusiaukelėje. Nežuvo niekas ir iš dvylikos jos pavaldinių, buvusių palapinėje kitoje gatvės pusėje.

Praėjus vos kelioms savaitėms po šio sukrėtimo, Marina išgirdo kitą baisią žinią – medikai nustatė vėžį. Moteris kasdien yra priversta dėvėti veido kaukę, nes gydymas labai susilpnino imunitetą.

„Galėčiau išvykti gydytis pas vyrą Vokietijon, tačiau to nedarysiu. Nesugebu išsižadėti paramos kovotojams, nes jie kasdien fronte prasilenkia su mirtimi, o mūsų pagalba daug kam gali tapti lemtinga. Kariai rinko pinigus mano vaistams, pagelbėjo tada, kai to labiausiai reikėjo. Todėl negaliu jų išduoti kritišku frontui metu“, – tikino M.Poliakova.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Po sprogimų dalis Marinos kaimynų langų liko užkalti fanera.

2. Organizacijos štabą Marina įkūrė namo laiptinėje.

3. Marina su fronto kariu kabina jo brigados vėliavą Šlovės alėjoje.

4. M.Poliakova visapusiškai kiek pajėgia remia šaulių brigadą, jos rankose – brigados vėliava.

5. Marina aiškina, kokius daiktus būtina pasiimti einant į slėptuvę.

E.Butrimo nuotraukos