Dar niekad nebuvau gyvai susidūrusi su tikra antivaksere, ir štai – prašom.
„Jūs, pasiskiepijusieji, po dvejų metų mirsit!“ – rėkia ji man į akis.
Nebūčiau nė pamaniusi. Tokio seniai prakutusio verslininko žmona. Darbų neužpjauta, keliaujanti, kur užsimano, perkanti, ką įsigeidžia, bilietais į teatrą apdovanojanti visą giminę, naujausių knygų lentynos kelių kambarių lubas remia. Tad, įsivaizdavau, kad praprususi.
Šypsodamasi klausiu, kodėl turėčiau nuo skiepo mirt? Kaip tik atvirkščiai, jei ir prikibs toji koronė, didelė tikimybė, kad nė nepastebėsiu. Blogiausiu atveju kelias dienas pasloguosiu. Susakau jai viską, ką šiuo metu teigia medicinos mokslas ir rodo praktika.
Antivakserė jaučia pareigą smulkiai išaiškinti, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių mirtis mus ištiks.
„Visiems kartu su vakcina buvo įšvirkštos mikroschemos. Kai ateis laikas, beliks tik jas aktyvuoti, spūstelėti tam tikrą mygtuką ir jūs, sučipuotieji, krisit kaip lapai. Gal kolektyviai, gal po vieną. Bet greičiausiai ištisais miestais“, – dalijasi, pasak jos, „tikromis“ žiniomis.
Dar priduria, jog suktų protų šitaip buvo sumanyta dėl kelių tikslų: išmarinus pusę planetos užgrobti valdžią, atsikratyti perteklinio gyventojų skaičiaus ir tuo pačiu sureguliuoti klimato krizę.
Įterpia žiupsnelį ir tikros statistikos – šiandien žemėje yra 7 milijardai žmonių, prieš du šimtmečius jų buvo tik milijardas.
Toliau vėl audringa fantazija: esą gudrieji sumanė, kaip atsilaisvinti plotą, sukūrė planetos valymo schemą.
Nei juoktis, nei verkt – šimtą kartų girdėti kliedesiai, bet kai gyvas žmogus stovi prieš tave ir iš didelio įsitikinimo spindinčiom akim nuo liežuvio leidžia pezalus, gerokai suglumsti. Juolab kad nė neįtariau, jog šitoji ponia vengia skiepų.
Įterpti bent žodį skiepų naudai neturiu šansų, nes „tikromis“ žiniomis pasikausčiusi ponia ilgiausiom tiradom supliekia visus iki šiol išrastus skiepus: esą grynas melas, kad kažkokie skiepai veiksmingi.
Nei nuo erkinio encefalito, nei nuo gripo ar visokių vaikiškų ligų vakcinavimas yra neveiksnus ir betikslis, esą visa, ką reikia, padaro pats žmogaus organizmas, o pats skiepijimo procesas – tų suktųjų protų ilgas eksperimentas, savotiškas žmonijos užliūliavimas, ruošimasis masiniam čipavimui. Kuris pagaliau atėjo esą melagingai apskelbus, kad puola korona.
Lieja tiradą be jokio užsikirtimo. Anot jos, sąmoningesni žmonės jau senokai atsikvošėjo, ir mūsų šalyje yra daug tėvų, nebeleidžiančių savo atžalų skiepais žaloti.
„Aš savo šeimai pasakiau: nedrįskit skiepytis. Nė vienas. Nei mama, nei uošvienė ir vyras, nei sūnūs, nei marčios. Tik per mano lavoną. Ir visi gyvi esam. Ir būsim. O jums, apnuodytiems, šansų išgyventi nebėra“, – aiškina net prikimusiu balsu.
Čia jau mane pagauna siaubas. Jaučiu, kaip šiurpsta oda ir ima pilti šaltas prakaitas.
Šitoks bukaprotis monstras savo gniaužtuose laiko visą šeimą, senus ir jaunus!?