Skubiai teikė pirmąją pagalbą
Per socialinius tinklus ukrainietės paskleidė žinią, kad Panevėžyje einant į turgų ties Ukmergės gatvės 22-uoju namu tyko pavojus – nuo balkono krenta betono luitai.
Išaiškėjo, kad tos ukrainietės – buto su tuo balkonu nuomininkės.
Jau kitą dieną prie pavojingojo balkono darbavosi Panevėžio butų ūkio komanda.
Namas su Butų ūkio įmone dėl pastato priežiūros yra sudaręs sutartį.
„Mes suteikėm pirmą pagalbą nemokamai, balkoną aptraukėm apsauginiu tinklu, o dabar namo gyventojai turi nuspręsti, ką toliau daryti“, – sakė 2-osios butų ūkio tarnybos vyriausiasis inžinierius Darius Žirkauskas.
Pasak jo, namas senas, statytas beveik prieš šimtą metų, balkonas atviras, veikiamas atmosferos reiškinių, tad natūralu, jog ima trupėti.
Balkonas, kaip ir stogas, yra bendras turtas
D.Žirkauskas paaiškino, kad, pagal įstatymus, balkono savininkai – ne su juo sujungto buto savininkai.
Balkonas, kaip stogas ar sienos, yra sudedamoji namo dalis, todėl jo remontu turėtų rūpintis visi gyventojai. Anksčiau tame name buvo problemų dėl stogo, gyventojai jį sutvarkė, taip pat kartu turi remontuoti ir vienintelį namo balkoną.
Pasak inžinieriaus, Butų ūkio specialistai kasmet atlieka jiems priklausančių namų apžiūras, kai kur žvalgo ir su dronais. Apžiūrėję surašo defektų aktus, o bendrijos sprendžia, ką daryti toliau.
„Kad atliktume remontą, turime turėti gyventojų prašymą, prievarta negalime jokių darbų atlikti“, – patikino pašnekovas.
Greta esančio namo balkonas irgi buvo pradėjęs trupėti, Butų ūkio darbininkai dėjo apsauginį tinklą, ir vien už tai išlindęs gyventojas pakėlė triukšmą, esą kaip dabar atrodys pastatas, kai balkonas apmuturiuotas. Teko įrodinėti, kad geriau tinklas nei betono gabalu praeiviui praskelta galva.
Purtosi mokėti už „nesavą“
Dvylikos butų namas, kuriame tik 4 butai turi gyventojus, o kituose veikia įstaigos, neturi bendrijos, jam atstovauja jungtinės veiklos atstovas Nerijus Birenis.
„Namas avarinės būklės, šiluminis punktas senas, reikėtų visą renovuoti, bet aš tuo užsiimti neturiu laiko“, – patikino N.Birenis.
Jis sakė sutikęs atstovauti namui tik iš bėdos, o vėliau paaiškėjo, kad čia reikalų daugiau nei tikėjosi.
„Ką daryti su balkonu, dar tariamės. Kai kam kyla klausimas, kodėl visas namas turėtų mokėti už vieno buto balkoną?“ – aiškino toliau.
Namas kaupiamųjų lėšų turi, bet ar gyventojai sutiks jas leisti balkonui, dar neaišku.
Daug tinklais aptrauktų
Koks balkono likimas, jei namo gyventojai dels su remontu?
„Deja, neskubančių remontuotis yra dauguma ir mes jų negalim priversti. Pažiūrėkit į sostinę – kiek tinklais aptrauktų namų“, – sakė D.Žirkauskas.
Kiek kainuotų balkono remontas, jis negalėjo tiksliai pasakyti, tai priklausytų nuo to, kaip gyventojai jį tvarkytų. Inžinieriaus manymu, būtų protingiausia balkoną uždengti plokštėmis, tai galėtų kainuoti kelis tūkstančius eurų.
Pašnekovas teigė, kad nutriušusių ir praeiviams pavojų keliančių balkonų mieste tikrai nedaug. Jei per kasmetines apžiūras tokių pastebi, aptraukia apsauginiais tinklais.
Dažniausiai balkonų bėdos išlenda ant vadinamojo senamiesčio namų. Dar vienas trupantis balkonas yra toje pačioje Ukmergės gatvėje.
„Buvo namas, kur net keli balkonai atrodė avariniai, tai bendrija nusprendė renovuoti visą namą“, prisiminė pašnekovas.
Taip išspręsti reikalą esą geriausia.
Prierašas po nuotrauka:
Tik laimingas atsitiktinumas lėmė, kad nuo balkono atskilę betono gabalai kokiam nors praeiviui netrinktelėjo per galvą.
Feisbuko nuotr.
