Odesos uosto blokada kai kuriuos ūkininkus veda prie bankroto

Atakuoja Odesos uostą

Savaitė Ukrainoje baigėsi Rusijos surengta masine ataka ne į sostinę Kyjivą, bet į didžiausią šalies uostamiestį Odesą.

Tai buvo pati gausiausia ataka prieš šį kurortinį miestą per visus penkerius karo metus: priešas pasiuntė beveik du šimtus dronų ir keliolika raketų.

Gynėjams pavyko numušti tris ketvirtadalius dronų ir tik vieną raketą, tad sugriovimai yra didžiuliai, gaisrai tęsėsi visą parą, mieste sutriko vandens ir elektros tiekimas, mobilusis ryšys.

Odesą okupantai gausiai ata-kuoja jau visą mėnesį, o tai kelia daug nerimo Ukrainos ūkininkams, šachtininkams bei vyriausybei.

Mat per šį uostą vyko didžiausi grūdinių kultūrų bei naudingųjų iškasenų eksporto srautai į užsienį, o pajamos iš to svariai papildydavo šalies biudžetą.

Siekdama sužlugdyti Ukrainos ekonomiką ir priversti derėtis dėl taikos Kremliaus norimomis sąlygomis, Maskva nurodė kariams bombarduoti ne tik grūdų saugyk-las, uosto įrenginius, bet ir užsienio laivus, plaukiančius į Odesą bei stovinčius jos uoste. Per apšaudymus žuvo keli jūreiviai, buvo apgadinti laivai, o to išsigandę užsienio verslininkai nutraukė kontraktus ir nebesiunčia laivų į Odesą.

Ukrainos grūdų pramonės atstovai pareiškė, jog šalyje susidarė grūdų perteklius, supirkimo kainos nukrito dvigubai, todėl dalis fermerių nusprendė derlių palikti pūti laukuose, nes jį nuėmę nieko neuždirbs.

Nebegalėdama laivais išvežti produkcijos, veiklą sustabdė ir viena didelė kalnakasybos įmonė. Ūkininkai kreipėsi į vyriausybę, prašydami suteikti lengvatinius kreditus, atidėti paskolų mokėjimą bei ragina tartis su užsienio part-neriais dėl lengvatų eksportuojant grūdus sausuma. Vyriausybei dėl to buvo pavykę susitarti 2022 metais, tačiau vėliau, ėmus protestuoti Lenkijos bei Vengrijos ūkininkams, lengvatos buvo panaikintos.

Pražūtingos Šiaurės Korėjos raketos

Dar vienas įvykis šalyje sukėlė didžiulį nerimą. Paaiškėjo, jog tris žmones Puchovkos kaime šalia Kyjivo užmušusios dvi raketos buvo Šiaurės Korėjoje pagamintos K-23. Tapo galutinai aišku, jog, siekdama pakreipti karo eigą naudinga sau linkme, Maskva vėl pagalbon pasikvietė korėjiečius. Pirmą kartą Šiaurės Korėjos karius Kremlius pasikvietė 2024 metų pabaigoje, siekdamas sustabdyti ukrainiečių įsiveržimą į Kursko sritį. Šį kartą korėjiečiai ruošiasi įsikurti ilgam ir steigia nuolatinę bazę Rusijoje, iš kurios leis raketas ir dronus į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas V.Zelens-kis apgailestauja, jog, tai matydamos, Vakarų šalys neskuba atsiųsti oro gynybos raketų, kad jomis būtų galima apsiginti nuo rusų ir korėjiečių bombardavimų.

V.Zelenskis visgi nepraranda optimizmo, viliasi, jog greitu laiku ukrainiečių konstruktoriams patiems pavyks sukurti raketas. Vienos bus skirtos numušti priešo raketas, o kitomis ukrainiečiai planuoja pradėti bombarduoti Maskvą bei kitus Rusijos didmiesčius. Be to, V.Zelenskis paviešino, jog pavyko nupirkti tam tikrą raketų kiekį iš Turkijos, jos netrukus bus atgabentos.

Katastrofiškai trūksta šaudmenų

Kyjivas norėtų dronais naikinti raketų paleidimo sistemas Rusijoje, bet kol kas negauna JAV verslininko Elono Masko leidimo Rusijos teritorijoje naudoti „Starlink“ ryšio sistemas. Šis ryšys yra būtinas norint pataikyti į raketų paleidimo sistemas ir jas sunaikinti, nes jos yra įrengtos krovininėse mašinose. Šios, praėjus kelioms minutėms po raketų paleidimo, nuvažiuoja į kitose vietose esančias slėptuves arba yra kitaip užmaskuojamos.

Žinia, kad Maskva ėmė dideliais kiekiais gaminti raketas, o Kyjivui pritrūko šaudmenų joms numušti, nemažą nerimą kelia tiek pačioje Ukrainoje, tiek Vakaruose. Dar prieš mėnesį Vakarų žiniasklaida rašė, kad iniciatyvą kare perėmė ukrainiečiai, ėmę efektyviai sprogdinti Rusijos naftos įmones ir sukėlę ten degalų krizę.

Praėjusią savaitę Vašingtono, Londono, Berlyno spauda rašė, kad Maskva iniciatyvą vėl susigrąžino, nes Kyjivas neapsigina nuo raketų.

Maskva pastarosiomis savaitėmis ėmė Ukrainoje naikinti ne tik degalines, bet ir maisto, vaistų, pašto, statybinių medžiagų, buitinių prekių sandėlius bei užblokavo Odesos uostą.

Žūva vis daugiau vaikų

V.Zelenskis pripažino, jog nebėra nė vienos elektrinės, kuri nebūtų nukentėjusi per bombardavimus. Jų visų iki žiemos suremontuoti nepavyks, o jei Maskva vėl ims sprogdinti dar veikiančias, šalį žiemą gali sukaustyti šaltis.

Prezidentas nepraranda optimizmo, tačiau socialiniuose tinkluose dalis moterų rašo, kad apsisprendė bėgti į užsienį, nes bijo, kad per gausėjančius bombardavimus gali žūti vaikai. Mamas gąsdina ir tai, jog okupantai ėmė šaudyti į traukinius bei autobusus, tad bijo, jog netrukus gali tapti pavojinga net išvykti.

Statistika liudija, jog civilių žūčių rekordiškai daugėja. Vis daugiau žūva vaikų. Minėtos dvi korėjiečių raketos savo name Puchovkos kaime šalia Kyjivo užmušė 56 metų licėjaus direktorę Galiną Kučer, jos sutuoktinį Vadimą bei trejų metų anūkėlį Dmitrijų. Vienintelis išgyveno šešiolikos metų anūkas, jis patyrė sužeidimus, bet nepavojingus gyvybei.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Per Odesos apšaudymą dronais ir raketomis buvo apgriauta daug namų.

2. Iš šio traukinio keleiviai buvo išlaipinti dėl drono sugadinto geležinkelio.

3. Puchovkos licėjaus direktorė Galina Kučer žuvo kartu su sutuoktiniu Vadimu bei trejų metų anūkėliu.

4. Puchovkos kaimą atakavo paleistos Šiaurės Korėjos raketos K-23.

5. Bijodami dėl vaikų ir savo gyvybių, kai kurie ukrainiečiai apsisprendė išvykti į užsienį.

6. Dega priešo drono atakuotas traukinys – tokie Rusijos veiksmai itin dažni.

Nuotraukos iš socialinių tinklų