Rengia koncertus ir renka labdarą
Vasario 16–24 dienomis vyksiančiuose koncertuose gros Akademinis Kyjivo pučiamųjų orkestras bei dainuos žymūs operos solistai. Viena iš dainininkių bus lietuvių kilmės Kyjivo operos primadona, T.Ševčenkos nacionalinės premijos laureatė Angelika Švačka.
Karo metu solistė organizuoja ir pati dainuoja labdaros koncertuose, jų metu surinktos lėšos skiriamos armijai.
Orkestrui diriguosiantis 53 metų Mykola Lisenko ne tik šalyje ir užsienyje renka paramą, bet ir kas kelias savaites pats ją veža į frontą.
Tautiniu patriotizmu garsėjo ir bendrapavardis dirigento proprosenelis, garsus kompozitorius Mykola Lisenko – išsižadėjęs rusų kalbos ir kūręs muziką folklorinių dainų pagrindu. Vykdamas pas karius M.Lisenko ne kartą pateko į apšaudymus, o kelių jo orkestrantų šeimos nariai bei giminaičiai fronte žuvo gindami tėvynę.
Žuvo ir į frontą savanoriu išėjęs kariauti vienas operos solistas, su kuriuo A.Švačka ne kartą drauge koncertavo scenoje.
Nuo bombų slėpėsi metro požemiuose
53 metų A.Švačka, turinti ištikimų gerbėjų užsienyje, nepriėmė šių siūlymo bėgti iš Ukrainos. Dainininkė kartu su vyru, sūnumi ir dukrele pirmąją karo dieną slėpėsi Kyjivo metro požemiuose ir, norėdama įveikti asmeninį stresą bei suteikti drąsos kitiems, jame garsiai dainavo operines arijas, o jai pritarė sūnus Oleksandras, konservatorijos studentas.
Karo pradžią solistė prisimena kaip netikėtą dukrelės Anios įsiveržimą pusę penkių ryte į tėvų miegamąjį su šauksmu – prasidėjo! Po išvakarėse vykusio koncerto ir vėlyvo atsigulimo mama su tėčiu buvo giliai įmigę ir pirmųjų sprogimų negirdėjo.
„Sklandė gandai, kad Maskva gali pulti vasario 23-iąją, nes Rusijoje tada yra švenčiama armijos diena. Kadangi nieko neįvyko, po koncerto scenos užkulisiuose kitų artistų paklausiau: „Tai ką, vadinasi karo nebus?“ – prisimena primadona. Artistai vieningai džiaugėsi, kad karas neprasidėjo, ir vylėsi, kad Maskvos grasinimai yra vien gąsdinimas.
Po kelių parų metro požemiuose solistės šeima nusprendė grįžti į butą name, iš kurio visi kaimynai jau buvo išsilakstę. Tai, kad situacija yra labai rimta, dainininkė sako supratusi tada, kai šalia namų ėmė griaudėti automatų pliūpsniai ir tapo aišku, kad priešas bando prasiveržti į jų mikrorajoną.
Koncertuodavo sudėtingomis sąlygomis
Po dviejų savaičių šeima išvyko į kaimą šalia Ternopolio miesto. Ten būnant A.Švačkai kilo mintis rengti labdaros koncertus armijai. Į pirmąjį koncertą Ternopolio teatre solistė pakvietė iš Kyjivo išbėgusius bičiulius dainininkus, o po sėkmingo aukų rinkimo panašius koncertus inicijavo ir grįžusi į sostinę.
Į Kyjivą dainininkė grįžo po trijų mėnesių, kai gynėjų puolamas priešas iš regiono pasitraukė. Netrukus buvo nuspręsta Operos teatrą vėl atidaryti, nes jo gilūs požemiai atitiko slėptuvių reikalavimus.
„Koncertuoti teko sudėtingomis sąlygomis, nes mes, operos solistai, esame jautrūs kaip kūdikiai – dėl mažiausio skersvėjo ar peršalimo netenkame balso, todėl negalime į lauką išeiti iškart po dainavimo, o prieš koncertą turime sušilti. Tačiau tada dingdavo elektra, išsijungdavo šildymas, todėl teko koncertuoti nelygintais drabužiais, neplauta galva, šąlančiomis rankomis“, – prisiminė artistė.
Koncertai teatre iki pat dabar vyksta tik penktadienį–sekmadienį, o bilietai į trijuose aukštuose esančius balkonus neparduodami, nes iš jų nusileisti į požemį užtrunka ilgiau. Paskelbus apie oro pavojų, spektaklis nutraukiamas ir tęsiamas pavojui praėjus.
Kelias iki operos buvo ilgas
Angeliką dainavimu sudomino tėtis Aleksandras, statybų inžinierius, nors nei jis, nei mama Svet-lana, valgyklos vedėja, su muzika neturėjo nieko bendro. Per šeimos susiėjimus visada buvo dainuojamos liaudies dainos, o ji su mama ir seserimi Irina giminaičiams koncertuodavo trimis balsais.
Tėtis dievino klasikinę muziką, nuolat jos klausėsi per radiją.
Į muzikos mokyklą Kamensko miestelyje netoli Dnipro penkiametę dukterį mama nuvedė po to, kai ši pati išmoko groti pianinu.
Kadangi muzikos mokykloje nebuvo solinio dainavimo klasės, Angelika gavo choro vadovės diplomą. Jos talentą įžvelgęs mokyklos direktorius patarė dainavimą tobulinti Maskvos konservatorijoje. Į ją Angelika nuvyko traukiniu nemiegojusi bei sušalusi ir išgirdo patarimą nesvajoti apie solinį dainavimą, apsiriboti vadovavimu chorui.
Tokie žodžiai merginos nesugniuždė, o sužadino ambicijas dar ryžtingiau siekti svajonių įgyvendinimo.
Įstojus į Kyjivo konservatoriją, jau pirmame kurse Angelikai teko koncertuoti Operos teatre. Mat susirgus dviem vieno vaidmens atlikėjoms imta skubiai ieškoti, kas moka jų atliekamą ariją, tad dėstytoja pasiūlė Angeliką.
„Buvo daug jaudulio, nes šalia dainavo tuometės garsenybės, o aš nebuvau koncertavusi tokioje didelėje scenoje. Salės akustika mano balsui buvo palanki, tą pripažinę režisieriai ėmė kviesti ir į kitus pastatymus“, – pasakojo A.Švačka.
Karmen vaidmuo – brangiausias
Mecosopranu dainuojanti A.Švačka labiausiai išgarsėjo Karmen vaidmens atlikimu to paties pavadinimo Žoržo Bizė operoje. Tai buvo pirmoji opera, kurią gyvai scenoje regėjo būdama paaugle.
Dnipro teatre regėtas Karmen vaidmuo mergaitei padarė tokį didžiulį įspūdį, kad pasižadėjo ateityje ją scenoje pati dainuoti. Iš viso operos pastatymuose Angelikai jau teko 258 kartus įsijausti į Karmen vaidmenį, ir pagal tai gimtinėje ji yra rekordininkė.
Solistei šį vaidmenį teko atlikti 23 šalyse įvairiomis kalbomis.
„Dainuoju įvairiose operose, tačiau Karmen vaidmuo labiausiai atitinka mano temperamentą ir emocingumą, geriausiai su juo susitapatinu“, – sakė solistė.
Vaikystę leisdavo prie jūros
A.Švačkos proproseneliai gyveno Vilniuje, vėliau persikėlė į Vroclavą Lenkijoje, o dar vėliau į Ukrainą. Ryšiai su Lietuvoje galbūt likusiais giminaičiais yra visiškai nutrūkę.
Tačiau solistė labai ilgisi Gruzijos, kur nuo Ukrainoje siautusio bado pavyko pabėgti jos senelei su šeima. Angelikos mama su tėčiu susipažino atvykusi į Dniprą aplankyti giminaičių.
Gruzijos pajūryje Angelika praleisdavo visas vasaras, kur išmoko žvejoti, o šis pomėgis ir dabar jai labiausiai padeda atsipalaiduoti.
Prieš šešerius metus Angelika lankė dailės studiją, ir nuo to laiko piešimas tapo antru mėgstamu atsipalaidavimo būdu. Dainininkė dažniausiai piešia jūros ir pajūrio vaizdus, taip pamėgtus vaikystėje.
Be operos savęs neįsivaizduoja
„Trisdešimt metų dainuoju Kijevo operos teatre, tai mano namai, be kurių neįsivaizduoju savo gyvenimo ir kurių be galo ilgėjausi tada, kai karo pradžioje tris mėnesius slėpėmės kaime. Labai laukiu pergalės ir to laiko, kai vėl gyvensime be oro pavojaus pranešimų ir spektakliuose ramūs būsime tiek mes, tiek žiūrovai“, – kalbėjo solistė.
Kremliui užpuolus Ukrainą, Angelika savo studentams konservatorijoje nebeužduoda mokytis Rusijos kompozitorių kūrinių.
„Oficialaus tokio draudimo nėra, tačiau po patirtų išgyvenimų širdis neleidžia to daryti“, – sakė dainininkė.
A.Švačka neslepia jaučianti didelį pasididžiavimą dėl Lietuvos skiriamos paramos Kijevui.
„Jūsų tautiečiai yra nuostabūs, pernai vykdama į koncertą Taline nei Lenkijoje, nei Latvijoje ar Estijoje nemačiau tiek Ukrainos vėliavų ir nejutau tokio žmonių palaikymo kaip čia. Buvo nuostabus jausmas, ypač žinant, kad mano proproseneliai yra kilę iš čia, nuoširdžiai jums dėkinga.“
Prierašai po nuotraukomis:
1. Operos primadona A.Švačka išgarsėjo Karmen vaidmeniu.
2. M.Lisenko renka kariams paramą ir pats veža į frontą.
E.Butrimo nuotr.
_sk0.jpg)
