Mažą šunelį voliojo ir niurkė kaip kamuolį
Žinomai panevėžietei politikei Indianai Grigienei, jos vyrui Gintarui ir dviem jųdviejų auginamoms kalytėms Mėtai ir Belai siaubingu košmaru baigėsi įprastas pasivaikščiojimas priemiestinėje Dembavos gyvenvietėje.
Incidentas nutiko užpraėjusio šeštadienio vidurdienį pėsčiųjų take palei Pajuosčio plentą, netoli medelyno. Tądien sutuoktiniai su mažais šuneliais keliavo savo įprastu 10 tūkstančių žingsnių taku, bet juos užpuolė didžiulis, maždaug 60 kilogramų sveriantis pilkšvas vilkinis šuo.
I.Grigienė pasakojo, kad eidami pėsčiųjų taku jie matė Liepų gatvėje, tarp daugiabučio ir privataus namo esančioje pievelėje, lakstantį palaidą šunį be pavadėlio ir antsnukio.
„Pamatęs mus tas šuo atlėkė akimirksniu. Aš rankose laikiau Belą, vyras griebė Mėtą, vilkšunis daugiau puolė juos ir šokinėjo iš visų pusių. Vienu metu Mėta atsidūrė ant žemės, tada tas vilkas mūsų mažą šunelį voliojo ir niurkė kaip kamuolį. Vaizdas buvo siaubingas“, – prisiminė moteris.
I.Grigienė išbėgo į Pajuosčio plentą, sustabdė pirmą pasitaikiusį automobilį ir įšoko į jį. Paskui pašaukė ir vyrą, jis atbėgo rankose laikydamas Mėtą.
„Gerasis žmogus parvežė mus visus kruvinus namo“, – sakė pašnekovė.
Apkandžiotąją teko operuoti
I.Grigienė teigė, kad jau sėdint automobilyje ir prieš išvažiuojant iš incidento vietos atėjo kažkoks žmogus pasiimti juos užpuolusio vilkšunio.
„Bijojau išlipti iš mašinos, nes tas vilkšunis toliau lakstė aplinkui. Atidariusi langą šaukiau, kad jo šuo sukandžiojo mus, bet jis pasakė, kad šuo ne jo, kaimyno...“ – pasakojo moteris.
Grįžusi namo I.Grigienė sužalotą Mėtą savo automobiliu nuvežė į veterinarijos kliniką. Čia šunelį apžiūrėjęs veterinarijos gydytojas Povilas Liekis nusprendė, kad augintinį būtina operuoti.
„Situacija buvo labai sudėtinga, Mėtai buvo praplėšta pleura, sukandžiota nugara, suspausti šonkauliai, o vienas jų buvo įsmigęs į plaučius. Gydytojas sakė, kad per kokią valandą šunelis būtų uždusęs“, – pasakojo pašnekovė.
Jos iškviesti policijos pareigūnai atvyko tik po daugiau nei dviejų valandų.
I.Grigienė pati ėmėsi ieškoti juos užpuolusio šuns namų ir tą pačią dieną surado juos Liepų gatvėje.
„Važiuodama prie privataus namo pamačiau didelį voljerą, o jame – du didžiulius, gerai prižiūrėtus vilkšunius. Vienas iš jų buvo mūsų užpuolikas“, – teigė pašnekovė.
Bijojo net išlįsti iš narvo
Po kurio laiko sutuoktiniai nuvažiavo į Liepų gatvę pakalbėti su šuns šeimininkais.
„Klausiau žmogaus, ar jis paleidžia šunis pabėgioti iš kiemo po teritoriją. Numykė, kad galbūt vartai buvo palikti neuždaryti, dar žadėjo kažkam pasakyti, kad jo šuo apkandžiojo mus ir mūsų šunelį. Dabar man nuolat skambina ir rašo žinutes moteris, labai atsiprašinėja, nori atlyginti žalą, bet dar neaišku, kiek kainuos Mėtos gydymas, ar nebus komplikacijų“, – kalbėjo I.Grigienė.
Moteris teigė, kad po operacijos Mėta bijojo net išlįsti iš narvo, bet dabar jau įsidrąsino. Šunelis dar vis kenčia skausmą, jam leidžiami vaistai.
I.Grigienė iš marškinėlių rankovės savo augintinei pasiuvo rūbelį ir juo apvilko, kad pradėjus gyti žaizdai iš niežulio nenudraskytų siūlių.
Vilkšunis apkandžiojo ir I.Grigienės bei jos vyro rankas, todėl abiem teko skiepytis nuo stabligės.
„Mums įkandimai nėra gilūs, bet labai skausmingi, pirštai buvo smarkiai ištinę, vyrui net pradėjo pūliuoti, todėl geriam antibiotikus. Pirmą dieną užplūdus adrenalinui pati visur aplaksčiau ir viską suradau, bet kitą dieną jau verkti norėjosi pagalvojus apie tą siaubą“, – kalbėjo I.Grigienė.
Ukrainietė Bela nenukentėjo
Moteris apgailestavo, kad dėl kai kurių šunų šeimininkų aplaidumo ir neatsakingumo kenčia kiti.
I.Grigienė prisiminė neseną atvejį, kai tuo pačiu Dembavos pėsčiųjų taku einančią pažįstamą moterį užpuolė kovinių veislės šuo.
„Kartais matau, kaip šeimininkas už pavadėlio vos nulaiko savo didžiulį šunį be jokio antsnukio“, – piktinosi pašnekovė.
Nuo vilkšunio nenukentėjusi Bela, kaip sako I.Grigienė, yra ukrainietė. Mat nuo karo Ukrainoje bėgdama moteris šio šunelio motiną pasiėmė į Lenkijos miestą Krokuvą.
„Ten kalytė atsivedė šuniukų, bet Lenkijoje parduoti jų negalėjo, nes veislynas neįregistruotas. Perskaičiusi lietuvės straipsnį apie tą šunelį nusprendžiau jį nusipirkti, susisiekiau su ta ukrainiete ir ji atvežė Belą mums iš Krokuvos“, – pasakojo panevėžietė.
Grigai laikė net tris kalaites, bet vieną, jau pasenusią Mėtos motiną, prieš mėnesį palaidojo.
Policija neskuba belstis į kaltininko namų duris
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Jukniūtė patvirtino, kad pranešimas apie šuns išpuolį Dembavoje buvo gautas iškart po įvykio.
Policijos atstovė nurodė, kad yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, tačiau agresyvaus šuns šeimininkas dar nenustatytas, kadangi pareigūnai dar nespėjo apklausti visų asmenų.
Nors I.Grigienė pati greitai nustatė galimus šuns savininkus, O.Jukniūtė pabrėžė, kad šiuo metu dar vyksta incidento aplinkybių tikslinimas.
„Policijai neužtenka nueiti ir pakalbinti žmogų, kad būtų galima jį apkaltinti, mums reikia, kad viskas būtų pagrįsta faktais ir įrodymais“, – pareiškė pareigūnė.
Ar sankcijos bus pritaikytos agresyvaus šuns savininkui, lems žmonėms ir jų augintiniui padaryti sužalojimai. Didžiausios baudos už nepriežiūrą gali siekti tik iki 420 eurų.
O.Jukniūtė patikino, kad dėl šunų išpuolių prieš žmones ir jų augintinius skundų sulaukiama vos porą kartų per metus.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Apglėbti I.Grigienės anūkių Ievos ir Liepos rankomis šuneliai jaučiasi mylimi ir saugūs.
2. G.Grigas su augintine Mėta išgyveno didžiulį košmarą.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
