Gulėjo vandeny griovyje
Vėlų vakarą Rokiškio policija sulaukė neeilinio iškvietimo. Paskambinusi moteris pranešė, kad Obelių pakraščio griovyje, netoli spirito varyklos, guli sužalotas šuo. Jis buvo gyvas, bet moteriai pasirodė, kad jam išdurtos akys.
Į vietą nuvykęs ekipažas pamatė gulintį iki pusės vandenyje rudakailį nelaimėlį. Gyvūno snukis buvo baisiai žaizdotas, akių vietoje žiojėjo gilios kraujuojančios žaizdos.
Pareigūnės neturėjo nei priemonių, nei patirties, kaip elgtis su tokiu kenčiančiu gyvuliu, tad paskambino rokiškietei Nijolei Pranskūnaitei, gyvūnų gerovės organizacijos „Antras šansas“ vadovei.
Akys atrodė kaip išdurtos
„Kiekvienoje seniūnijoje turiu savų ambasadorių, gyvūnų gelbėjimo savanorių. Iš pareigūnių gautas šunelio nuotraukas išsiuntinėjau obelietėms ir klausiau, kas gali pagelbėti“, – pasakojo apie gelbėjimo operaciją gyvūnų globotoja.
Akimirksniu atsišaukė šunų ir kačių kirpyklos „Grafas“ šeimininkė Neringa Dagienė.
Griovys, kuriame mirko aklas keturkojis, yra vos už kilometro nuo jos namų.
Buvo jau tamsu. Kai lipo į griovį, policininkės pašvietė prožektoriais.
„Pakraupau nuo to, ką pamačiau: akys tikrai atrodė išluptos“, – pirmą įspūdį apibūdino N.Dagienė.
„Dirbu su gyvūnais, turiu patirties ir neturiu baimės, kad gelbėjant kuris nors įkąs“, – vėliau sakė moteris.
Šuo tylutėliai dejavo, bet nerodė jokios agresijos.
Šlapią, sušalusį, išsekusį ir žaizdotą gyvūną ji suvyniojo į rankšluostį ir parsivežė namo, paguldė ant stalo ir iškart ėmė apžiūrinėti žaizdas.
Žinojo, kad su peroksido tirpalu akių žaizdų valyti negalima, jis dar labiau išdegintų, tad žaizdas bandė aptvarkyti su specialiu uždegimą mažinančiu akių skysčiu šunims.
Valė labai atsargiai, bet šašais apėjusios vietos braukėsi su oda, atverdamos gyvą mėsą.
Tada nebelietė, nusprendė laukti ryto, kai galės vežti pas veterinarus.
N.Dagienės nuomone, šunelis buvo nesenas, iš dantų spėjo, kad jam yra apie 5 metus. Bet jis buvo siaubingai apleistas. Nagai tokio ilgio, kad sunku įsivaizduoti, kaip galėjo vaikščioti. Tad pirmiausia jam nukarpė nagus.
Iš arti apžiūrėjusi žaizdotas akiduobes darė prielaidą, jog akys gal neišluptos, o tiesiog suirusios nuo ligos, didelį plotą buvo apėmusi audinių nekrozė.
Bandė vargšui duoti vandens, bet jis nelakė, galbūt net tam nebeturėjo jėgų.
„Ilgiausiai laikiau ant rankų, čiūčiavau kaip vaiką, nes vos paguldydavau ant sofos, imdavo širdį veriančiai dejuoti“, – kalbėjo moteris.
Už gyvybę kovojo parą
Trečiadienio rytą šuo jau gulėjo ant Utenos veterinarijos gydytojų stalo.
Bet kelionė iki klinikos buvo tragiška, šuo visą kelią staugė iš skausmo.
„Buvo mintis, kad gal iš karto užmigdys, tokia baisi būklė, bet veterinarai akimirksniu pradėjo teikti pagalbą, statė lašines, suleido vaistų nuo skausmo, darė tyrimus, valė žaizdas, galop paskyrė antibio-tikus ir gydomuosius tepalus“, – pasakojo gelbėtoja.
Paaiškėjo, kad šuniui akys ne išdurtos, o įsisenėjusios infekcijos ligos išėstos. Jam nustatyta anemija, inkstų sutrikimas, smarkiai nukritusi kūno temperatūra.
„Veterinarė sakė, jog būtų didelis stebuklas, jei šuo išgyventų, bet pasitarusi su kolegomis nutarė jį visgi gelbėti“, – aiškino obelietė.
Visą parą ligoniu rūpinosi visi geradariai. Deja, rytą keturkojo būklė ėmė sparčiai blogėti, sutriko visos organizmo funkcijos, ir nelaimėlį teko užmigdyti.
Greitai atpažino, kieno šuo
Dar prieš veždama šunį į kliniką N.Dagienė susisiekė su kitomis savanorėmis, visos drauge išplatino gyvūno nuotraukas ir visų klausinėjo, kieno jis.
Savanorės svarstė, jog aklas ir ligotas šuo negalėjo atklysti iš toli, reikia šeimininko ieškoti čia pat.
Obeliečiai greit atpažino gyvūną ir savanorėms nurodė sodybą bei įvardijo šeimininkę.
Žmonės pasakojo, kad sodybos savininkė yra senutė, serganti senatvine demensija. Ją išsivežė į Rokiškį ir slaugo duktė. Ji esą ir turėjo rūpintis trimis negyvenamoje sodyboje paliktais šunimis.
Savanorės gavo senolės anūkės ir vienos dukters telefonus. Susisiekus su jomis paaiškėjo, kad šios apie šunis nieko nežino, nes su senole 11 metų nebendrauja. Nesantaika tarp giminaičių tarsi įsiplieskusi dėl turto.
Savanorėms gyventojai pasakojo, jog toji duktė, kuri apsiėmė prižiūrėti seną motiną bei jos sodybą, prieš kurį laiką esą kalbėjo, jog nebenori to vargo.
Gulėjo kaip negyvas
Savanorės moterys nuvažiavo apžiūrėti vietinių gyventojų nurodytos sodybos.
Ji gerokai toliau nuo kelio, pievose. Važiuojantiesiems pro šalį nematyti, kas tame vienkiemyje dedasi.
„Tik buvo aišku, kad ten niekas negyvena“, – įspūdžiu pasidalijo viena savanorė.
Kieme matėsi trys būdos. Prie vienos gulėjo grandine pririštas didelis šuo. Einant artyn jis nereagavo, tad moterys pagalvojo, jog negyvas.
Visgi gyvūnas kvėpavo, tik jis buvo labai senas, aklas ir kurčias. Šalia jo nebuvo nei vandens, nei maisto.
Prie antros būdos gulėjo grandinės galas, bet šuns nebuvo. Savanorėms besidairant aplink, iš kažkur išlindo nedidukas baikštus šunelis.
Prie trečios būdos nebuvo nei grandinės, nei gyventojo. Netrukus iš rudų kailio gniutulų jos suprato, kieno tai būda.
Tolėliau stovėjo du žaliais glitėsiais apgarmėję puodai su šiek tiek vandens.
Policija domėsis ir močiutės priežiūra
Savanorės parlėkė namo, suruošė maisto ir grįžo į sodybą jau pasirengusios maitinti nelaimėlius.
Abu šunys puolė godžiai ėsti ir lakti vandenį. Baikštusis iš karto tapo draugiškas, vis prašėsi glostomas.
„Obeliai ūžia: tokių žiaurumų mūsų miestelyje nebūta, baisu, kad žmonės šunų kankintojams nesurengtų savo teismo“, – nuogąstavo savanorės.
„Jei šitaip šuniui leido kankintis, tai kaži kaip motiną prižiūri?“ – nuogąstavo gyventojai.
Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas Rimantas Čepulis sakė, kad pareigūnai šiuo metu renka medžiagą ir tikrina faktus.
Jei bus nustatyta gyvūno nepriežiūra, grės administracinė nuobauda, jei žiaurus elgesys su gyvūnu – jau baudžiamoji atsakomybė.
Pareigūnai taip pat ieškos ir senos močiutės bei domėsis, kaip ji yra prižiūrima.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Net merdinčio šuns gelbėtojai negalėjo atvirai parodyti išėstų jo akių – tokios jos buvo baisios.
2. N.Dagienė ištraukė šunį iš griovio ir nuvežė jį pas veterinarus.
3. Savanorės išsiaiškino, kad toliau nuo kelio esančioje negyvenamoje sodyboje yra dar du ligoti, pagalbos reikalingi šunys.
4. Merdintis šuo gulėjo griovio vandenyje.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
