Labiausiai ieškojo geltonų
Panevėžio rajone, Vaivaduose, Velykėlių švęsti susirinkę suaugusieji ir vaikai per kaimą, gatvėje, ištiesė įspūdingo ilgio – beveik 55 metrų – staltiesę.
Ji susiūta iš suplėšytų marškinių gabalų, o viduryje – Trispalvė, jai iš šonų – bendruomenės ženklai.
Šią staltiesę siuvusi vaivadietė Alma Vinauskienė sakė, kad sunkiausia buvo rasti geltonus marškinius. Kokių tik marškinių nebuvo – margų, įvairių vienspalvių, mereškuotų, siuvinėtų, bet tik gavusi geltonus siuvėja su palengvėjimu atsikvėpė – suprato, kad valstybės vėliavos idėją tikrai pavyks įgyvendinti.
Pašnekovė suskaičiavo, kad į staltiesę susiuvo iš viso 130 marškinių. Kai bendruomenė paprašė žmones peržiūrėti spintas ir atrinkti tuos marškinius, kurių nebenešioja, net mintyse nebuvo, kad jie pasipils kaip iš gausybės rago.
„Nešė kolegos, kaimynai, vaikai... Supratau, kad nebus nei galo, nei krašto, tuomet jau prašiau liautis“, – juokėsi moteris.
Ir netgi baigus siuvinį, marškinių dar likę, išeitų papildomai kokie 20 metrų. Bet ir bendruomenė, ir pašnekovė tvirtai nutarė: gana.
Pats grožis – smulkios detalės
A.Vinauskienė prisiminė, kad pirmoji diena, pradėjus siuvinį, priminė lengvą košmarą. Pirmiausia darbui reikėjo 125 metrų liniuotės, kad staltiesė būtų lygi kaip styga. Ją pagamino sutuoktinis.
Su keliomis moterimis važiavo į Upytę mokytis, kaip plėšyti marškinius ir siūti staltiesę.
Pirmieji bandymai suderinti spalvas, audinius, pritaikyti gabalėlius pagal ilgį, plotį privertė kaip reikiant pasukti galvą, bet gabalėlis prie gabalėlio, metras po metro – ir darbas įsivažiavo, moteris apėmė azartas.
Kelios vaivadietės plėšė marškinius. Įkirptas ir tuomet plėšiamas audeklas plyšta greičiau ir lygiau nei būtų karpomas. Žirkles naudojo tik nukirpdamos apykakles ir rankogalius. Šias detales pasiėmė kitos vaivadietės savo darbeliams.
O visa likusi marškinių dalis iki mažiausių smulkmenų – su sagutėmis, užrašais, kilpelėmis, kišenytėmis, rankovės – tapo staltiesės dalimi.
„Bepigu būtų susiūti didžiuosius gabalus, bet pats grožis – mažieji gabalai su šiomis detalėmis, jų įvairovė“, – pasakojo siuvėja.
Vyrai gailėjo marškinių
Iš daugybės marškinių – tik pora moteriškų, visi – vyriški.
Paklausta, ar vyrai nepasijuto nuskriausti, kai spintoje neberado savo marškinių, pašnekovė juokėsi, kad tokiu atveju juos ras staltiesėje.
Ir iš tiesų – žmonės atpažįsta įsiūtus savo marškinius. Na, o jeigu žmonos, draugės atidavė tuos marškinius, vadinasi, vyriškiai jų seniai nebedėvi.
Jei vyras bent retkarčiais vilkėtų marškinius, niekas gi jų nenurenginėtų!
Bet vyrai neprisidėjo prie marškinių plėšymo, matyt, vis dėlto jų gailėjo.
Na, o kai A.Vinauskienė sujungė gabalus į vientisą siuvinį, pati nustėro: nei ištiesto laikyti, nei susukti į ritinį. Jis sveria 9 kilogramus, sunaudota 20 tūkstančių metrų siūlų.
Staltiesę pasiuvo per mėnesį – rinkosi po darbo, savaitgaliais. Skubėjo užbaigti iki pavasario darbų.
Nekilo ranka suplėšyti
Bendruomenei vadovaujanti Daivutė Bareišienė sakė, kad idėja pasiūti Bendrystės staltiesę priklauso Bendruomenių sąjungai.
Vaivadiečių staltiesė – tik kur kas ilgesnio siuvinio dalis. Bendruomenių buvo prašyta pasiūti bent po 10 metrų.
Pašnekovė sakė, kad tokio ilgio staltiesė vargu ar bus praktiškai naudojama, bet ji simbolizuoja žmonių bendrystę, norą kažką kartu sukurti, geriau pažinti vienas kitą.
„Gyvename pertekliuje, todėl šaunus yra sumanymas panaudoti bendram tikslui tai, kas mums jau nebereikalinga“, – sakė vaivadietė.
O A.Vinauskienei ranka nekilo suplėšyti tik vienų – naujų, baltų, net neišpakuotų – marškinių.
Ji tikisi sulaukti tokio momento, kai kokiam nors renginiui ar šventei būtent jų prireiks.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Staltiesę siuvusi vaivadietė A.Vinauskienė džiaugėsi rezultatu.
2. Į staltiesę įsiūtas pagarbos valstybei ženklas – Trispalvė.
3. Iš aukštai matyti, kad vaivadiečiai kaip reikiant pasistengė, iš marškinių pasiūta staltiesė lūkesčius gerokai viršijo.
Vaivadų bendruomenės (Mindaugo Karalevičiaus) nuotraukos
