Graudžiai prašė pagalbos
„Padėkite susigrąžinti šunį“, – su tokiu prašymu į redakciją kreipėsi Panevėžio sodų bendrijoje „Ąžuolas“ gyvenantis 60-metis Vytautas Kleinauskas.
Jis tikino, kad gyvūnų mylėtojomis prisistačiusios dvi moterys apgaule išviliojo iš jo mišrūnę Niką.
Tik po paieškų jam pavyko išsiaiškinti, kad šuo atsidūrė Kaune veikiančioje prieglaudoje „Nojus“ ir ten yra gydomas. Jis tikina iki šiol nežinantis, kaip jo augintinis ten pateko, nes moterims nedavė leidimo niekur jo vežti.
Netrukus vyras pats nuvyko Kaunan ir parsivežė šunį.
Į redakciją kreipęsis vyras teigė norintis perspėti ir kitus žmones, kad nepakliūtų į tokią pat bėdą kaip ir jis.
Antrąkart atsivedė vaikų
Pirmiausia papasakosime šio vyro ir jo šuns istoriją.
Į krovinių pervežimais užsiimančio V.Kleinausko rankas takso mišrūnė pateko maždaug prieš 4 metus. Prieš tai ją Žemaitijoje augino dabar jau miręs jo klasės draugas.
Vyras tikino, kad buvęs šeimininkas nesirūpino savo augintine, todėl jis ir nusprendė ją pats priglausti. Kalė ką tik buvo atvedusi penkis jauniklius, bet vyras paėmė visą gausią šeimyną, o vėliau šuniukus išdalino žmonėms.
„Ketverius metus ją auginau, praėjusiais metais kalytė vėl atsivedė vaikų. Laikiau ją kieme įrengtame voljere, bet tvora neaukšta, tad kaimynų taksas sugebėjo peršokti ją, va, taip viskas ir susiklostė“, – dėstė pašnekovas.
Kalė atsivedė šešis šunyčius.
Tada, V.Kleinausko žodžiais tariant, ir prasidėjo visos bėdos.
„Dūkdami šuniukai ir loja, ir cypia, o netoliese gyvena tokia viena moteris. Vedžiodama savo šunį ji ir išgirdo maniškių šuniukų keliamą šurmulį“, – teigė V.Kleinauskas.
Ta moteris su dar kita moteriške padėjo V.Kleinauskui išdovanoti 4 jauniklius.
Vieno šuniuko V.Kleinauskas nutarė niekam neatiduoti.
Išvežus padarė operaciją
Vyras tikino, kad prižiūrėjo abu šunis, pirko maisto ir vaistų. Maždaug prieš 4 mėnesius jis atkreipė dėmesį į tai, kad kalė ėmė daug ėsti. Kiek beįdėsi ėdalo, ji viską sudorodavo. Nesveikai išsipūtė kalytės pilvas.
Užėjusios minėtos moterys tada garsiai pasvarstė, kad šuniui kažkas negerai, galbūt onkologinė liga kamuoja.
Vyras teigė, kad nuvežęs paskiepyti šuniuką apie tai užsiminė veterinarui.
„Nuramino mane, pasakė, kad nebijočiau, nes visi šunys žiemą daug ėda, o paskui pavasarį turėtų išsilakstyti“, – teigė pašnekovas.
Bet šuns sveikatos būklė negerėjo, didelis pilvas nesusitraukė.
Maždaug prieš pusantro mėnesio tos moterys pasišovė jo šunį nuvežti pas veterinarą.
„Sakė, kad veš tik peršviesti, bet ten atliko operaciją, nustatė diabetą“, – pasakojo toliau.
Operacija kainavo 150 eurų. Vyras teigė, kad 100 eurų sumokėjo jis, o kas padengė likusią sumą, nežinantis.
Po operacijos kalytė buvo silpna, bet po truputį ėmė stiprėti, šeimininkas išvesdavo ją pasivaikščioti.
Atvažiavo su jaunuoliais
„Paskui jos vėl sako, kad reikia kalytei lašinę statyti. Galvojau, kad pastiprins kokiais nors vaistais ir vitaminais. Tikino, kad jos viską padarys, prašė nesijaudinti, nes jos juk savanorės“, – tvirtino jis.
Vieną vakarą į kiemą įsuko lengvasis automobilis. Juo atvažiavo viena iš tų moterų, kartu buvo dar du nepažįstami jaunuoliai.
Vyras teigė, kad atvykėliams padavė šunį net nenujausdamas, jog jo neteks.
Manė, kad jis vėl bus nuvežtas pas tą patį veterinarą, atlikusį operaciją.
Praėjo kelios dienos, bet taip jokios žinios nesulaukęs vyras nuvažiavo pas veterinarą. Tada ir sužinojo, kad jo šuns ten nėra.
„Supratau, kad apgautas buvau, kreipiausi į policiją“, – dėstė jis.
Teko važiuoti į Kauną
Peržiūrėjęs socialinius tinklus vyras išsiaiškino, kad jo šuo atsidūrė Kaune veikiančioje prieglaudoje „Nojus“. Ten jis buvo operuotas ir sveiko.
Gydymas kainavo per 500 eurų, bet vyras pasiryžo tiek sumokėti, kad tik atgautų savo augintinę.
Gegužės 5-ąją jis nuvažiavo į Kauną ir pasiėmė savo šunį. Visą kelią kalytė glaudusis prie šeimininko kojų.
Vyras tikino nežinantis, kodėl moterys griebėsi tokių maklių. Paskui jis pridūrė, kad likusį šuniuką jos irgi iš jo išviliojo, kažkam atidavė.
„Bandžiau vienos iš tų moterų klausti, kodėl taip pasielgė, tai dar policiją iškvietė, kad pas ją vaikštau“, – tvirtino V.Kleinauskas.
Jis teigė, kad su jo šunį išviliojusiomis moterimis daugiau nebekalbėjo, tegul viską sprendžia policija.
„Jei ne mes, tai to šuns seniausiai nebūtų gyvo“
Abi moterys nesutiko, kad būtų minimos jų pavardės, ir tikino, jog jokio šuns negrobė. Tokios vyro kalbos apie pagrobimą tik skaudinančios jas.
„Turėtų jis mums tik dėkoti. Jeigu ne mes, tai seniausiai to šuns nebūtų gyvo“, – rėžė jos.
Viena moteris prisistatė esanti gyvūnų mylėtoja, todėl negalėjusi likti abejinga šuns kančioms.
Ji tikino, kad šeimininkas nesirūpino savo keturkoju augintiniu. Kai kalei ėmė didėti pilvas, jis tik prašęs padėti, bet pats nieko nedaręs.
„Nežinau, ar dirba kur nors, ar ne, bet vis tikino, kad neturi pinigų susimokėti už šuns gydymą. Mes pažadėjome padėti, ir jis savo noru atidavė šunį. Jeigu pagrobėme, tai policiją kviesti reikėjo. Gelbėjome šunį nuo mirties“, – tvirtino pašnekovė.
Ji pripažino, kad su V.Kleinausku susipažino vedžiodama savo šunį po sodus. Tas išsipasakojo, kad turi šuniukų, todėl moterys padėjusios juos išdovanoti kitiems žmonėms.
Abi moterys tvirtino nežinančios, kodėl užkliuvo V.Kleinauskui.
Jos sutiko, kad padarė vieną klaidą: paimdamos šunį neprašė raštiško šeimininko sutikimo.
„Dabar tik galime patikinti, kad žodžiu viską sutarėme“, – tvirtino jos.
Kadangi šeimininkas geranoriškai leidęs šunį gydyti, jos pasigailėjusios ir apie galbūt neprižiūrimą šunį nepranešusios policininkams ir veterinarams.
Esą buvęs nugydytas
Prieglaudos „Nojus“ administratorė Ingrida Trukleckienė teigė, kad į jų rankas šuo pateko prastos būklės.
„Šuo atvežtas po kažkokios operacijos, siūlai iš žaizdų neištrauk-
ti, nors tai padaryti reikia per 10 parų. Be to, didžiulė išvarža susiformavusi, net žarnos viduje prie pilvo sienų priaugusios, teko viską atskirti. Taip pat problemos dėl kepenų. Realiai šuo nugydytas buvo, o kai atsirado komplikacijų, tada atvežė pas mus“, – tikino pašnekovė.
Dabar po atliktos dar vienos operacijos šuo atsigavęs.
Neskubėta šuns grąžinti savininkui, nes reikėjo, kad keturkojis po operacijos atsigautų, sustiprėtų, žaizdos užgytų ir nebeliktų komplikacijų rizikos.
„Šuns savininkas skambino ne vieną kartą, jo pateikta versija labai skiriasi nuo moterų. Mes palaikome vyrą, nes matome, kad jam labai svarbi kalytė ir jis kovoja dėl jos atgavimo“, – tvirtino ji ir dar patikino, kad ligotą šunį į prieglaudą atvežė ne tos minėtos dvi moterys, o gyvūnų globėjais prisistačiusi jaunuolių pora.
„Nurodyta, kad šuo laikytas netinkamomis sąlygomis, negydomas“, – tvirtino administratorė.
Policija nerado blogio
Paprastai užrašomos keturkojus atvežusių žmonių pavardės, telefono numeriai, bet netikrinama, ar šie duomenys yra teisingi. Juk skubama gelbėti gyvūną.
Ji pabrėžė, kad neprižiūrimą šunį ar katę gali paimti tik policija ir veterinarijos tarnyba, bet pasitaiko atvejų, kai jokių įgaliojimų neturintys gyvūnų globėjais prisistatantys asmenys grasina šeimininkams, o tie nežino savo teisių.
„Daugiausia apie 90 procentų pas mus pakliuvusių keturkojų yra beglobiai, rasti gatvėse, ir tik mažoji dalis rasti paklydę ar atvežti policijos ir veterinarijos tarnybos iš apsileidusių šeimininkų“, – dėstė ji.
Panevėžio policijos atstovė Odeta Jukniūtė teigė, kad šis reikalas pareigūnams žinomas. Policija aiškinosi įvykio aplinkybes, bet ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
Nenustatyta pažeidimų, todėl ir protokolai niekam nesurašyti.
Prierašai po nuotr:
1.Po operacijos į namus atvežta Nika po truputį sveiksta. Asmeninio albumo nuotr.
2. Apie dingusį šunį V.Kleinauskas paskelbė ir socialiniuose tinkluose. D.Krasausko nuotr.
3. Sunkios būklės šuo buvo operuotas, paskui laukė ilgas gijimo procesas. Stop kadras iš prieglaudos „Nojus“ įrašo
4. Kalytė Nika linksmai žaidė su vienu likusiu savo šunyčiu. Asmeninio albumo nuotr.
