Pasvalio politikai rimtai susikibo dėl Joniškėlio slaugos ligoninės.
Gražu pasižiūrėti – buvęs Seimo narys Antanas Matulas net pažadėjo ginti abi, buvusią ir dabartinę, savo žmonas.
Tiesa, nuo ko reikėtų ginti buvusią, Pasvalio tarybos narę Nijolę Matulienę, taip ir liko neaišku. Nei ji prašė ginti, nei ką.
Tikriausiai jau 30 metų Pasvalyje vyravo politinė ramybė. Kaip ir kapinėse. Niekas nieko iš postų nevertė, dėl visko sutardavo, į Seimą ir savivaldybės tarybą buvo renkami TS-LKD kandidatai, todėl konservatoriai kelis dešimtmečius tiesiog kaifavo.
Žvelgiant iš šalies atrodė, kad Pasvalio rajonas galėtų būti pavyzdžiu kitoms savivaldybėms. Gal ir taip, tačiau Lietuvoje yra nemažai savivaldybių, kuriose ilgai viename poste sėdintis meras ar jo partija ilgainiui virsta monstru, pasipila įtarimai korupcija, machinacijos ir keisti sprendimai privatizuojant patraukliose vietose žemės sklypus ar skelbiant viešuosius pirkimus.
Tarp tokių savivaldybių, neminint mūsų krašto, galima paminėti Kauno miesto, Kauno rajono (įkūrė pelningų darbo vietų premjero, mero žmonoms), Šiaulių miesto ar tų pačių Druskininkų.
Pasvalyje politinė idilė baigėsi, kai ilgametis konservatorius A.Matulas sumanė tapti jaunu gydytoju ir reikalavo už įsidarbinimą antros žmonos vadovaujamoje ligoninėje kelių dešimčių tūkstančių eurų.
Sveiko proto dar nepraradęs meras Gintautas Gegužinskas kolegos ambicijų neparėmė, A.Matulas įsižeidė, paliko konservatorius ir įkūrė rinkimų komitetą.
Kada Pasvaliui buvo geriau? Kai kelis dešimtmečius buvo sąlyginė tyla ar dabar, kai visi pradėjo tarpusavyje pliektis?
Manau, kad dabar. Demokratija būna brandesnė tuomet, kai partijos ir asmenybės konkuruoja dėl postų ir idėjų. Štai ir dabar Joniškėlio ligoninė būtų uždaryta, jeigu meras būtų, tarkime, A.Matulas ar jo antroji žmona.
Rinkėjams tokios partijų ir asmenybių pjautynės nepatinka, bet kito kelio neturime – politikai ieško galimybių atsiskleisti, parodyti kuo daugiau savo gerųjų savybių, o viską sprendžia rinkėjai.
Dabartinis meras G.Gegužinskas kelis dešimtmečius vadovavo rajonui ir nei jis, nei jo komandos nariai nesulaukė jokių įtarimų, kurie galėtų kelti abejonių dėl sąžiningumo.
Nebent būtų galima pašiepti, kad skyrė A.Matului rajono garbės piliečio regalijas jam dar einant Seimo nario pareigas. Pakvipo asmens kultu, kai buvo nepelnytai garbinamas žmogus už tai, kad esą gerai dirbo darbą už gerą atlyginimą. Tokių Lietuvoje šimtai tūkstančių.
Naujam merui, nes dabartinis šio posto nebesieks, išlaikyti šią G.Gegužinsko aukštai pakeltą kartelę nebus lengva.