Elektrinis triratis – ne dėl mados
Pasvalietį Vidmantą Bručą vietiniai pažįsta kaip fotomenininką, puikų peizažų meistrą.
Tarsi savaime aišku, kad jis nemažai po pievas pabraidžioja, atokiais takeliais paklaidžioja, kad pagautų ryto rūkus ar ryškiom rudens spalvom nusidažiusią pamiškę.
„Kažkodėl visi mano, kad aš vaikštau“, – nustebina pirmu sakiniu.
Pasirodo, judėti savomis kojomis jis ne visada gali, dažnai į miestą išvažiuoja elektriniu triračiu, nors, kaip pats sako, turėtų visad naudotis neįgaliojo vežimėliu, mat viena kūno pusė yra pusiau paralyžiuota.
Būna dienų, kai kiekvienas žingsnis veria nepakeliamu skausmu. To priežastis – jaunystėje patirta stuburo trauma. Jis jau ištvėrė tris operacijas.
Gaila, oras netiko sklandyti
„Kadaise pabuvau kosmonautu, iš didžiulio aukščio nuskridau žemėn“, – pradeda pasakoti.
V.Bručas – panevėžietis, sostinėje baigęs fotografijos mokslus darbą gavo anuometiniame Panevėžio stiklo fabrike, buvo priimtas į dailininkų komandą.
Sovietmečiu dailininkų cechas turėjo darbo iki ausų, nuolat reikėjo piešti agitacinius plakatus, apipavidalinti sienlaikraščius, kurti visokias reklamas socialistiniam lenktyniavimui.
Valdžia davė nurodymą dailininkams nupaišyti fabriko teritorijos civilinės gynybos planą. Žinoma, turėjo smulkius žemėlapius, bet jais naudotis neleido.
„Tuo metu aš Panevėžio aeroklube sklandžiau sklandytuvu, maniau, pakilsiu, teritoriją nufotografuosiu iš viršaus ir beliks tik tiksliai perpiešti“, – buvo sumanęs variantą.
Deja, tuomet buvo ankstyvas bei permainingas pavasaris, oras netiko sklandyti, o valdžia ragino kuo greičiau piešti planą, norėjo būti pirmi ir gražiausi respublikoje, mat net ir tokioj srity fabrikai tarpusavyje lenktyniavo.
Kad nereikėtų plauti langų, stiklą iškuldavo
Vyras pasakoja, kad pavasariais fabrikus ir gamyklas lankydavo partinės švaros komisijos, tad tuo laiku ir stiklininkai skubėjo švarintis.
Buvo nusistovėjusi tokia tvarka: didžiulių purvinų cechų langų ne plauna, o tiesiog išmuša, duženas sušluoja ir naujai įstiklina.
Pasitelkę paprastą kraną stiklintojai ne visur pasiekdavo, tad skolindavosi aukščiausią, koks tik yra mieste, transportą iš Pajuosčio karinio dalinio. Jo gervė kildavo iki 25 metrų aukščio.
Tą kartą irgi tokį atsivežė.
„Pakels tave kranas ir nufotografuosi“, – išgirdo vadovų raginimą.
V.Bručas įlipo į pakeliamą aikštelę. Pirmąkart sekėsi puikiai, nufotografavo pusę teritorijos. Kad matytųsi likusi dalis, kranas vyrą nuleido, pavažiavo į kitą vietą ir vėl pakėlė.
Šįkart gervės stūmokliai neužsifiksavo, ir aikštelė su žmogumi tėškėsi žemėn. V.Bručas buvo prisirišęs, iš jos neiškrito, bet didžiule jėga trenkėsi kojomis.
Operacija pavyko, bet skausmai netrukus grįžo
Po kryčio ligoninėje gulėjo neilgai, atrodė. kad jaunas organizmas atsigavo, bet iš ligoninės jis vis dėlto išėjo su lazdele.
Neilgai trukus išlindo sunkesnės kryčio pasekmės.
„Užeidavo nugaros skausmai, iš pradžių gydytojai sakė, kad radikulitas“, – prisimena.
Priepuoliai kartojosi, dažnėjo, be skausmo jau negalėjo žingsnio žengti, nuskausminamieji negelbėjo.
Po išsamesnių tyrimų paaiškėjo, kad traumuotame stubure atsirado išvaržos, skausmą sukeldavo užspausti nervai.
V.Bručas prisimena, kad prieš 32 metus,1993-iaisiais, jis buvo vienas pirmųjų pacientų šalyje, kuriam padaryta stuburo išvaržos operacija. Ir ji atlikta ne kur nors sostinėje, o Panevėžio ligoninėje – operavo neurochirurgas Gediminas Miliūnas.
Operacija puikiai pavyko, net 7 metus pacientas gyveno be skausmų. Jei tik pasijusdavo prasčiau, gydytojas guldydavo į ligoninę, o po jos siųsdavo į sanatoriją.
„Tada buvo lengviau gauti atstatomąsias procedūras, jos gelbėjo“, – sako pašnekovas.
Prigrasė labai daug judėti
Paskui staiga ėmė tirpti dešinė koja. Tyrimai rodė, kad pasisukusi išvarža užspaudė nervą. Vėl operacija. Kuriam laikui pagelbėjo.
Atsinaujinus skausmams, prieš 8 metus dar kartą prireikė neurochirurgų pagalbos.
Į klausimą, ką dėl jo stuburo būklės prognozuoja gydytojai, V.Bručas linksmai atsako: „Padėtis pataisoma tiek, kiek aš pats pasitaisau.“
Medikai jam prisakė nesėdėti namuose, kiek tik pajėgia vaikščioti. Ir kasdien sportuoti, daryti pratimus nugaros ir pilvo raumenims stiprinti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. V.Bručui dabar mielas Pasvalys, bet nepamiršta ir Panevėžio bei vienos lemtingos dienos. A.Švelnos nuotr.
2. Daugybę metų V.Bručas nesiskiria su fotoaparatu. Asmeninio albumo nuotr.
