Ir temperatūra, ir drėgmė
Po beveik dvejus metus trukusių rutininių pasirengimo darbų į Biržų pilies arsenalą sugrįžo Radvilų patranka.
Šios istorinės patrankos kelionei reikėjo ne tik Lenkijos valdininkų leidimo, bet net transportavimo bei eksponavimo sąlygų: garantuoti reikalingą temperatūrą ir drėgmės lygį.
Biržų krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė sakė, kad po visų amžių karų Biržų pilyje liko tik viena mortyra ir dvi paprastos patrankos. O juk Radvilų laikais pilis garsėjo savo ginklų arsenalu.
Dar penkios patrankos yra saugomos Švedijoje ir Lenkijoje: Švedijoje – du Mikalojaus Kristupo Radvilos pabūklai, Lenkijoje – trys Radviloms priklausiusios patrankos.
Perlydė arba nuskendo
Kur dingo dar bene šimtas pabūklų, iš Biržų išgabentų 1625 ir 1704 metais?
Anot E.Lansbergienės, to meto patrankos buvo puošiamos valdovų ar didikų herbais, o su svetimų šalių herbais puoštomis patrankomis kariauti buvo nepriimtina, todėl jos buvo perlydomos. Dalis patrankų neišliko todėl, kad 1625 metais jas plukdant Švedijon, keli laivai nuskendo.
Muziejininkės Lina Kuncytė ir Džiuljeta Flenderienė apgailestavo, kad Radvilų patrankos skolinimosi reikalai užtruko šiek tiek ilgiau nei metus. Muziejininkės ilgai susirašinėjo su Lenkijos ir Švedijos muziejais, kol galiausiai pavyko susitarti. Patranką paskolinti dvejiems metams sutiko Nacionalinis Lenkijos jūrų muziejus Gdanske.
Lengva nebuvo. Pasak L.Kuncytės, pirmiausia reikėjo įrodyti, kad mūsų muziejus turi tinkamas sąlygas patrankai eksponuoti. Paskui reikėjo rasti draudimo bendrovę, kuri sutiktų patranką apdrausti. Patrankai parvežti reikėjo samdyti specialų transportą iš Krokuvos, pakuoti į specialias pakuotes. O kiek daug reikėjo dokumentų, sutarčių, įgaliojimų lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis!
Rūpesčiai sutapo su sprogimu pasienyje
Rimta kliūtis atsirado prasidėjus karui Ukrainoje.
Kad Radvilų patranka galėtų atkeliauti į Biržus, Nacionalinis Lenkijos jūrų muziejus Gdanske patrankai išvežti iš šalies turėjo gauti leidimą iš Lenkijos kultūros ministerijos.
Lapkričio 14-ąją, kai viskas buvo paruošta ir suderinta, L.Kuncytė ir D.Flenderienė išsiruošė į istorinį žygį – parvežti kelis šimtmečius klajojusios patrankos. Mat kolegos lenkai primygtinai reikalavo, kad patranką lydėtų bent vienas Biržų muziejaus darbuotojas.
Taigi net dvi darbuotojos sėdo į autobusą Vilnius–Gdanskas ir išvyko.
Nemažai nerimo „Sėlos“ muziejininkėms jau būnant Gdanske sukėlė žinia apie Lenkijos teritorijon iš karo veiksmų zonos Ukrainoje atlėkusią raketą, kurios sprogimas turėjo tragiškų pasekmių.
Dvi dienas buvo juntama įtampa, buvo neaišku, ar nebus uždarytos valstybinės sienos. Bet viskas aprimo ir galiausiai po 10 valandų kelionės lapkričio 17 dienos vakare Radvilų patranka laimingai pasiekė Biržų pilies arsenalą.
Kitą dieną specialiu keltuvu beveik 500 kilogramų sveriantis pabūklas buvo iškeltas iš mašinos ir perkeltas į Biržų pilies arsenalą. Nuo tokio svorio vos grindys neįlinko, o padėti ant lafeto prireikė būrio muziejaus vyrų jėgos.
Patranka savo namuose, Radvilų pilies arsenale, deja, tik svečiuosis. Ja pasigrožėti bus galima pakankamai ilgai – iki kitų metų lapkričio 17 dienos. O tada ji vėl leisis į ilgą kelionę atgal.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pusę tonos sveriančią patranką kėlė būrys vyrų, atrodė, kad net grindys įlinko.
2. L.Kuncytės ir D.Flenderienės kelionė į Gdanską buvo pilna netikėtumų.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotr.
