Pirmiausia – išklausyti pranešimą
Gyventojai turi ne laukti, kad kas nors jais pasirūpintų, o patys domėtis ir žinoti, kaip elgtis skirtingose ekstremaliose situacijose – ištikus stichinėms nelaimėms, kilus branduoliniam ar radiologiniam pavojui bei prasidėjus karui.
„Ką darytumėte pirmiausia, jeigu sugaustų pavojaus sirenos? Žinotumėte, ar jums likti namuose, ar skubėti į priedangą? Ar turėtumėte antrą planą, jei pirmasis nepavyktų?“ – panevėžiečių klausė Raudonojo Kryžiaus savanorė Irvyda Tamošiūnienė.
Savanoriai kviečia gyventojus į ekskursijas, jose aiškina apie ekstremalias situacijas, aplanko artimiausią priedangą ir kolektyvinės apsaugos statinį. Po to dar kartą primena, ką įsidėti į išvykimo kuprinę, o ko galbūt neverta imti.
Panevėžyje iki priedangos ir kolektyvinės apsaugos statinio netenka toli eiti. Šios patalpos pačiame centre – Panevėžio kolegijos rūsyje ir kabinetuose.
Prieš jas apžiūrint I.Tamošiūnienė primena, kad skirtingomis situacijomis ir elgtis reikia visiškai kitaip. Tad sugaudus sirenoms ir gavus pranešimą į mobilųjį telefoną, pirmasis žingsnis – tuojau pat įsijungti televizorių, LRT kanalą, arba radiją ir išklausyti pranešimą apie tai, kas įvyko.
Į priedangą – taip, kaip stovi
Jei būtų pranešta apie oro pavojų ir sprogimų, skeveldrų grėsmę, gyventojams tektų skubėti į artimiausią priedangą. Nesiblaškant, ne grįžtant į namus daiktų, o eiti taip kaip stovi. Gerai būtų nebent turėti vandens buteliuką.
Priedanga kolegijoje – tai rūsys be langų. Virš durų kabo tai rodantis ženklas su žmogeliuku statinyje.
„Atėję žmonės nustemba, kad priedangoje nieko nėra. Bet joje nieko ir neturi būti. Ji skirta gyventojams praleisti iki kelių valandų“, – aiškino savanorė.
Bet rūsys ne didžiulis, o sienos ne guminės – jame tilptų tiktai 173 žmonės.
Paklausta, ką daryti, jei ateini, o vietos nebėra, savanorė įspėjo, kad būtina turėti ir planą B – žinoti, kur yra kita artimiausia priedanga. Tai galima sužinoti programėlėje LT72.
Panevėžyje artimiausia priedanga, einant nuo kolegijos, – naujosios Autobusų stoties automobilių stovėjimo požeminėje aikštelėje. Čia vietų beveik tūkstantis.
Priedangoms tinka rūsiai, kitos erdvės be langų, bet turi būti bent du išėjimai.
Tiktų ir daugiabučių namų rūsiai su kad ir nedideliais langeliais, bet gyventojai priedangas turi įsirengti patys.
O ar patalpos tikrai tam tinka, sprendžia Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Jei gyventojas nespėjo atskubėti į priedangą, tai namuose, pagal dviejų sienų principą, saugiausia vieta yra vonia.
O jei cheminis pavojus?
Oro pavojų daugiausia siejame su karo grėsme, bet kolektyvinės apsaugos statiniai yra pravertę ir taikos metu. Taip nutiko, kai Vilniuje sprogo daugiabutis namas, gyventojai buvo evakuoti ir ne visi turėjo, kur prisiglausti. Ši patalpa tokioms šeimoms tapo išsigelbėjimu.
I.Tamošiūnienė aiškino, kad gyventojai, per televiziją ar radiją išgirdę raginimą per kelias valandas nueiti į kolektyvinės apsaugos statinį, turi pasiimti išvykimo kuprinę, kilimėlį ar miegmaišį, antklodę.
Šie statiniai žymimi mėlynu trikampiu, o Panevėžyje jų numatyta 74 – tai klasės, auditorijos mokyklose, darželiuose, teatruose. Svarbiausia, kad šiose patalpose būtų tualetai ir vandens. Mat gali taip nutikti, kad žmonėms teks jose praleisti iki trijų parų.
Jei būtų paskelbtas cheminis pavojus, pavyzdžiui, įvyktų avarija Astravo atominėje elektrinėje, taip pat pirmiausia būtina išklausyti pranešimą. Gali būti, kad bus rekomenduojama kaip tik niekur neiti, kuo skubiau uždaryti langus ir duris, užsandarinti plyšius ir vėdinimo angas. Jei būtina eiti į lauką, tai užsidėti kaukę ar respiratorių.
Vengti kamufliažinės spalvos
I.Tamošiūnienė kalbėjo, kad kiek-viena šeima turi susidaryti savo planą, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje. O jis priklauso nuo to, ar žmogus yra vienišas, ar šeimoje auga vaikų, ar yra neįgaliųjų. Mat pastariesiems ne visos priedangos pritaikytos.
Nuo šeimos sudėties priklauso ir ką dėtis į išvykimo kuprinę. Joje turi tilpti išgyvenimui, bent jau pirmoms 3 paroms, arba 72 valandoms, būtini daiktai.
Šis laikas sunkiausias ir valstybei, ir žmonėms, tad veikiausiai visiems tektų kliautis tik savimi.
Tam tinka bet kuri naudojama talpi kuprinė, tik ne kamufliažinė. Šios spalvos civiliams reikia vengti imant ir drabužius, ir apklotą ar netgi virvę, kad jie nebūtų supainioti su kariais.
Jeigu daiktai nesudėti į kuprinę, vis vien juos reikia laikyti vienoje vietoje. Mat lemiamą akimirką, kai spaudžia laikas ir kyla panika, žmogus vietoj būtinų daiktų gali paimti tokių, be kurių išsiverstų.
Savanorė prašė ekskursijos dalyvius vardyti, jų manymu, pačius svarbiausius daiktus.
Pirmas pasiūlymas – vanduo. I.Tamošiūnienė patarė imti 6 litrus vandens, bet – mažais buteliukais. Taip lengviau svorį kuprinėje paskirstyti.
Vanduo būtinas ne tiktai atsigerti, bet ir maistui gaminti ar apsiprausti. Higienai dar labai gerai drėgnos servetėlės.
Kava ir šokoladas suteiks komforto
Maistas turi būti negendantis ir tas, kurį žmogus mėgsta, o ne kurį suvalgytų iš bado.
„Jei tiesiog negali žiūrėti į konservus ar greitą sriubą, tai vietoj jų siūlau imti riešutų ar šokolado. Nuo streso gali krėsti šaltkrėtis, o tuomet puodelis kavos su saldainiu suteiks šilumos ir komforto“, – aiškino moteris.
Kuprinėje reikia rasti vietos ir puodeliui, daugiafunkciam peiliui, vandens dezinfekavimo tabletėms.
Vandens buteliuką ir užkandį savo kuprinėlėje turi neštis ir vaikai. Dar į ją reikia įdėti tėvų nuotrauką, jei šeima per nelaimę pasimestų.
Miegmaišis ar kilimėlis, apklotas – šie daiktai pravers net ir važiuojant savo automobiliu. Neaišku, kur reikės sustoti, kiek laiko laukti.
Savanorė sakė, kad reikia pasiimti ne tik svarbiausius dokumentus, bet ir jų kopijas.
Juos ir pinigus smulkiomis kupiūromis bei vaistus ji siūlė laikyti prie juosmens nešiojamoje mažoje rankinėje. Tuomet žmogus visuomet juos turės. Mat kuprinė gali pasimesti, dingti.
Be tvarsčių, pleistrų, vaistų nuo skausmo, karščiavimo, uždegimų, būtina pasiimti konkretaus žmogaus vartojamus – nuo diabeto, astmos, kraujospūdžio, kitų sunkesnių ligų.
Geriau turėti porą turniketų. Blogiausiu atveju – vieną, bet tikrai geros kokybės.
Nepamiršti virvės, avarinės žvakės
Degtukų dėžutė, žiebtuvėlis, mažas rankšluostis, šampūno buteliukas, kremo tūtelė, smulkios šukos – šiuos daiktus I.Tamošiūnienė jau sudėjusi į neperšlampamą, labai nedaug sveriantį maišelį.
Vienu svarbesnių daiktų būtų tualetinio popieriaus ritinėlis, dar – dezinfekcinio skysčio buteliukas. Lietpaltis ir komplektas drabužių – tų, kurie nešiojami, patogūs.
„Kuprinę reikia peržiūrėti bent dukart per metus – patikrinti maisto ir vaistų galiojimą, atrinkti drabužius pagal sezoną“, – aiškino savanorė.
Moterys turi nepamiršti savo higienos reikmenų. Užtat bet kam – ir moterims, ir vyrams – įvairiose situacijose gali prisireikti virvės, avarinės žvakės. Pastaroji ne tik švies, bet ir duos signalą, netgi sušildys. Tam tinka ir kapų žvakės.
Radijas pravers naujienoms sužinoti, bet reikia turėti atsargines baterijas. Taip pat – ir prožektoriui.
Jaunimas kaip vienus būtiniausių daiktų minėjo nešiojamąjį įkroviklį, vadinamąjį power bank, ir saulės bateriją. Savanorė tam pritarė, tiktai įspėjo, kad būna prastų baterijų, kurios pasikrauna tik saulėtą dieną, o apniukus iš jų jokios naudos.
O mintims nuraminti I.Tamošiūnienė pasiūlė įsidėti kryžiažodžių, galvosūkių ar net kortas – bet ką, kas padės užsimiršti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. I.Tamošiūnienė rodė, ką įsidėjusi į savo išvykimo kuprinę. Ji patarė vietos rasti kryžiažodžiams, galvosūkiams ar kortoms – tam, kas ekstremalioje situacijoje padėtų užsimiršti.
2. Panevėžio kolegijoje priedanga įrengta rūsyje be langų. Žmonės nustemba, kad patalpoje nieko nėra, bet kaip tik taip ir turi būti.
L.Rušėnienės nuotraukos
