Penkti karo metai kraugeriškų rusų nusikaltimų nesustabdo

Žudynes okupantai tęsia

Praėjusį trečiadienį prasidėjo penktieji karo metai Ukrainoje, o jų išvakarėse Maskvos kraugeriai vėl demonstravo savo žiaurumą. Dnipro regione okupantų skraidyklė atakavo pašto mašiną ir užmušė dviejų vaikų mamą, o Sumų regione skraidyklė pražudė greitosios pagalbos automobiliu važiavusius keturis asmenis ir sunkiai sužeidė vairuotoją.

Šostkos miesto greitoji buvo iškviesta į Čigino kaimelį gelbėti 17 ir 24 metų brolių, kurie užlipo ant okupantų paspęstos minos ir sužeisti kraujavo.

Grįžtant į Šostką ties Uralovo kaimeliu dronas atakavo greitosios pagalbos mašiną. Žuvo minėti broliai ir juos gelbėjusi 25 metų medikė Kristina Slavska bei ją lydėjęs 32 metų sutuoktinis, policininkas Sergejus Slavskis.

Charkivo regione, kaimelyje netoli Kupiansko, okupantų skraidyklė pražudė automobilyje su užrašu „Baltieji angelai“ važiavusius du savanorius – 23 metų Juliją Keleberdą ir 37 metų Jevgeną Kalganą. Abu jie buvo policininkai, laisvalaikiu kartu su kitais savanoriais vykę gelbėti civilių, išvežant juos iš pafrontės kaimų, prie kurių artėja priešas.

Per ketverius karo metus okupantų elgesys nepasikeitė – jie ir toliau visam pasauliui demonstruoja savo žiaurumą. Bombarduoja namus, ant kurių vartų dažais užrašyta „čia gyvena vaikai“, sprogdina ligonines, mokyklas, senelių prieglaudas. Taip elgėsi karo pradžioje, kai iš pykčio, jog nepavyko įvykdyti V. Putino nurodymo per tris paras užimti Kyjivą, šaudė nekaltus gretimo Bučos miestelio žmones. Taip elgiasi ir dabar, kai rusų puolimas įstrigo, o jų kariai iš pykčio sprogdina šilumines elektrines ir verčia civilius kentėti šaltuose namuose be elektros. Iš pykčio žudo ir niekuo dėtus paštininkus, elektrikus, medikus, gaisrininkus, žurnalistus.

Kovų būdas pasikeitė

Toks Rusijos karių barbariškumas pakraupino Vakarų pasaulį ir paskatino remti Kyjivą. Mat kilo baimė, jog, užėmę Ukrainą, šie barbarai gali pulti ir kitas šalis. Kremliaus caras V.Putinas neslepia apgailestaujantis, kad iširo Sovietų Sąjunga, ir kalba apie būtinybę atkurti Maskvos didybę. Per ketverius metus okupantams pavyko užimti penktadalį Ukrainos teritorijos, tačiau dauguma užkariavimų įvyko karo pradžioje. Vėliau Rusijos puolimas užstrigo, o dabar pirmyn stumiasi labai lėtai. Ne tik todėl, kad ukrainiečiai gerai ginasi, o Vakarai juos vis daugiau remia ginklais. Rusų puolimas įstrigo ir todėl, kad per ketverius karo metus labai pasikeitė kovų būdas.

Karas Ukrainoje pasiekė žmonijos istorijoje nematytą modernumo lygį – svarbiausiu ginklu tapo nuotoliniu būdu valdomos skraidyklės. Dėl jų gausos nebeliko didelių mūšių: kariai į ataką eina grupelėmis po 3–5, jų nebelydi tankai, nes šiuos dronai iš karto pastebi ir sunaikina.

Ekspertai prognozuoja, jog taip modernėjant, po keliolikos metų karius privalės pakeisti robotai. Tačiau kol kas tėvynę ukrainiečiai privalo ginti patys ir moka už tai krauju.

Okupantų įsiveržimas padarė milžinišką žalą – žuvo bei neįgaliais liko daugybė karių ir civilių. Dar daugiau jų buvo priversti bėgti iš savo namų pafrontėje į tolimesnius regionus arba užsienį. Sugriauta daugybė fabrikų, mokyklų, ligoninių, muziejų. Upės užterštos, miškai sudegę, laukai užminuoti ir nedirbami. Žmonės gyvena kasdieniame strese dėl patiriamų apšaudymų bei nerimo dėl artimųjų likimo fronte. Jie pavargę nuo nemiegotų naktų per bombardavimus, pražilę nuo raudų dėl žuvusių giminaičių, kaimynų, bendradarbių. Gimstamumas rekordiškai sumažėjęs, daugybė šeimų iširo žmonoms su vaikais išvykus į užsienį. Gatvės pilnos neįgaliais tapusių karių.

Baltijos šalys remia ir rems Ukrainą

Karą per vieną dieną žadėjęs baigti JAV vadovas Donaldas Trampas beveik kas savaitę skelbia, jog taikos derybos progresuoja, tačiau Ukrainoje tuo beveik niekas nebetiki. Netiki todėl, kad Donbase karas su Rusija iš tikrųjų prasidėjo prieš 12 metų, o jo pabaigti nepavyko, nes Maskva nesilaikė jokių susitarimų. 2014 metais užgrobusi dalį Donbaso ir Krymą, Rusija atplėšė iš Ukrainos penkis procentus teritorijos, o dabar jau apžiojo dvidešimt.

Didvyriškoje gynyboje Kyjivui talkina savanoriai iš daugybės šalių, o Užsieniečių legione kovoja ir keliolika lietuvių. Per ketverius metus lietuvių kovojo per šimtą, tačiau dauguma jų po kelerių metų ar mėnesių grįžo namo. Du mūsų tautiečiai neteko gyvybės, vienas laikomas dingusiu be žinios. Rizikuoja savo gyvybe ir paramą fronto kariams vežantys mūsų tautiečiai.

Karo metu Lietuvoje įsisteigė kelios dešimtys organizacijų, renkančių pinigines aukas, pinančių tinklus, liejančių apkasų žvakes, vežančių automobilius, skraidykles, generatorius, vaistus. Vyriausybė savo ruožtu Kyjivui suteikė paramos už daugiau kaip vieną milijardą eurų, tad, turint omenyje gyventojų skaičių, esame bene labiausiai Ukrainai padedanti šalis.

Kitos dvi daugiausia remiančios šalys yra Baltijos sesės Estija ir Latvija. Todėl, kad trys mūsų tautos nepamiršo sovietinės okupacijos, partizanų kovų bei trėmimų į Sibirą ir gerai supranta, jog Ukrainai pralaimėjus, kitu Maskvos taikiniu galime tapti mes.

Tiek Estijoje, tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje vis dažniau pasigirsta balsų, jog Ukrainai perduodamas lėšas reikia skirti savoms reikmėms, nes nesame turtingos valstybės ir turime daug savų rūpesčių. Tai tiesa, tačiau tiesa ir tai, kad tokias kalbas skatina Maskva, suinteresuota mus skaldyti ir norinti, kad Vakarai nebepadėtų Ukrainai. Nenustokime remti Kyjivo ir penktaisiais karo metais, palinkėkime ukrainiečiams sėkmės kovoje. Pasimelskime už žuvusius karius ir civilius, palinkėkime sveikiems iš karo sugrįžti lietuviams.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Iš greitosios pagalbos automobilio po drono atakos nedaug kas liko.

2. Drono sprogimo skeveldros suvarpė pašto mašiną, pražudydamos paštininkę.

3. Per renginius žuvusių karių atminimui Kyjive dega laužai, kad žmonės galėtų susišildyti.

4. Charkivo regione dronas atakavo pafrontėse civilius gelbėjančių „Baltųjų angelų“ mašiną ir užmušė du policininkus – Juliją Keleberdą ir Jevgeną Kalganą.

5. Gelbėtojai „Baltųjų angelų“ talkininkus policininkus rado negyvus prie mašinos.

6. Kyjive dronas pataikė į namą, jo šeimininkai sunkiai sužeisti dabar gydomi ligoninėje.

7. Prie Ukrainoje žuvusių lietuvių nuotraukų vis padedama gėlių.

E.Butrimo nuotraukos