Pelnas svyravo ties 300 eurų
Bankrutuoja net 75 metus veikusi Panevėžio siuvykla „Nevėžis“.
Liepos pabaigoje įmonė atleidžia visus 38 darbuotojus. Darbo neteks net 16 siuvėjų, bedarbėmis taps 8 lygintojos, 4 drabužių ir kitų gaminių sukirpėjos, 3 gamybos darbų meistrai.
Registrų centre įregistruotas įmonės akcininkų sprendimas inicijuoti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Bendrovė „Sodrai“ įsiskolinimų neturi, o Valstybinei mokesčių inspekcijai skolinga beveik 12 tūkst. eurų. Registrų centro duomenimis, birželio pabaigoje įmonės įsiskolinimas darbuotojams viršijo 32 tūkst. eurų.
Pernai „Nevėžio“ įmonė gavo 651,5 tūkst. eurų pajamų – 3 proc. mažiau nei užpernai (beveik 672 tūkst. eurų), bendrovė patyrė 43 tūkst. eurų grynojo nuostolio, o užpernai teuždirbo 303 eurus. Tokia ataskaita pateikta Registrų centrui.
Jaunimui jau – juodas darbas
Šiai valstybės įmonei pateiktame kreditorių susirinkimo protokole „Nevėžio“ direktorė Rima Bieliauskienė nurodo, kad bendrovė yra nemoki ir negali vykdyti turtinių prievolių, o įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę.
Korespondento paprašyta nurodyti įmonės nemokumo priežastis, R.Bieliauskienė teigė, kad darbo jėga mūsų šalyje darosi per brangi, todėl užsakovai ieško pigesnių gamintojų Šiaurės Makedonijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje.
„Atlyginimai kyla, didėja ir mūsų išlaidos gamybai. Kita vertus, nebėra dirbančių žmonių. Anksčiau darbinga buvusi karta sensta, o jaunimas neina dirbti į gamybą, jie nori greitesnio ir didesnio pinigo“, – kalbėjo direktorė.
Valdo dvi žinomos šeimos
Pastaruoju metu „Nevėžio“ bendrovė gamino viršutinį moterišką asortimentą – švarkus ir paltus.
R.Bieliauskienė patikino, kad bendrovė išsaugojo gerą vardą ir patirtį, ji ir dabar nestokotų užsakymų, bet jie yra pernelyg pigūs, o užsakovai daugiau mokėti nesutinka.
„Klientas turi pigesnių variantų, sako, nekelkite kainų, nes išeisime kitur. Kam toks verslas, kai nėra pelno, tik darbas dėl darbo. Kiek įmanoma, saugojom darbo vietas, kita vertus, dabar žmonės nepuola dirbti, pagal valstybės politiką jiems geriau pašalpas gauti“, – kalbėjo pašnekovė.
Panevėžyje sovietmečiu, 1951 metais, įkurtas siuvimo fabrikas daugiausia siuvo mokyklines uniformas berniukams, darbo drabužius ir lininius kostiumus. 1993 metais fabriką privatizavus buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Nevėžis“. Ji atlaikė nemažai krizių, bet galop išsikvėpė.
Bendrovės akcininkų Registrų centro duomenimis – net 85, tik beveik visi yra labai smulkūs. Iš esmės įmonę valdo dvi Panevėžyje žinomos šeimos. Bemaž po lygiai akcijų turi verslininkų Alvydo Misiūno ir Algimanto Kazlaučiūno šeimos, jų dalis balansuoja ties 50 procentų riba.
Anksčiau „Nevėžio“ fabrikas buvo toje vietoje, kur dabar „Maxima“, priešais centrinį Panevėžio turgų. Dabar siuvykla veikė Beržų gatvės gale, spaustuvės pastate.
Prierašai po nuotraukomis:
Siuvykla veikė tame pačiame pastate, kur įsikūrusi spaustuvė.
A.Švelnos nuotr.
