Kai akys apsipranta, prisiartina prie liemenėlių eilės. Timpteli mezginiuotą rožinę, siuvinėtą juodą, o raudonąją net nusikabina, prisikiša artyn ir etiketėje skaito kainą.
„Paaalauk, aš tau perskambinsiuuu“, – nustebusiu balsu nutęsia pardavėja ir blinkteli telefoną lentynon po prekystaliu.
Tada, pražydusi šypsena, liuokteli prie kliento ir medaus balsu teiraujasi, gal reikia padėti? Vyriškiui nespėjus išsižioti, beria klausimus: kam perkąs: žmonai, dukrai ar anūkei? Kokių gabaritų tos laimingosios krūtinė? Kokie pageidavimai spalvai ir modeliui, kaušelio dydžiui, petnešėlių pločiui? Su pakietinimais ar be? Su lankeliais ar be jų?
Į kamantinėjamąjį, aišku, sužiūram ir mes – trys pirkėjos. Juk į intymių drabužėlių skyrių kažko pirkti atėjęs vyras prilygsta, prilygsta... na, sakykim, sensacijai apie kaimyno nesantuokinį vaiką. Tris dešimtmečius be žmonos niekur, vis už parankių ir už parankių, o prieš dvi savaites už kelių namų gyvenanti jauna nuomininkė įstūmė jų kieman vežimėlį su pusmetinuku ir, paskambinusi į duris, žmonai pranešė, kad tas rubuilis – jos senstelėjusio sutuoktinio darbas. Rubuiliui priklausytų išlaikymas.
Kaimynė vyrą šaukti, jauniklė per slenkstį brautis, vaikas plyšot. Kol kaltininkas pasirodė, jų tvorą buvo apgulusi pusė gatvės…
Taigi čia situacija ne mažiau egzotiška. Krūtų dydį pirkėjas rodo rankom: sugniaužtus kumščius prideda prie krūtinės ir kiek atitraukia.
„Tai, matyt, didintos… pakietinimai nebūtini“, – konstatuoja prekybininkė.
Iš naujo tikslina – pirkinys kam? Atrodo, vyriškis ieško žodžių paaiškinti, bet kadangi delsia, pardavėja nusprendžia, kad viskas ir taip aišku, perėjusi pro kabyklas prirenka nemenką glėbį seksualiausių ir pažeria ant prekystalio.
Žmogus kilnoja, žiūrinėja, o toji vardija grožybių privalumus ir firmų vardų garsumą.
„O paprastesnių? Kad iš medvilnės būtų“, – nejaukiai teiraujasi pirkėjas. Ir dar taria, kad apimtis turėtų būti didesnė.
Per lėtai aiškinantį pirkėją pardavėja nutraukia ir, varydama tiradas apie kokybę, neša didesnio dydžio gipiūrais ir kiauraraščiu puoštus apatinius, prie jų prirenka ir stringų tipo kelnaičių.
Šitas pamatęs pirkėjas pagaliau suformuluoja aiškiau, kam ir ko ieško: devyniasdešimt metų perkopusiai mamai reikia naujų apatinių, pati, nors dar guvi, sunkokai vaikšto ir pasivaikščiojimai prekybcentryje jau ne jos jėgoms.
Štai nupirko naktinius, chalatą, keletą marškinėlių, beliko tik čia ką tinkamo ir senam žmogui patogaus išrinkti.
Mes, trys pirkėjos, lyg susitarusios spūdinam lauk uodegas pabrukusios. Nes gėda, kad apie rūpestingą sūnų negražiai pagalvojom.