Priminė apie realų pavojų
Pastarajame Panevėžio miesto tarybos posėdyje svarstant miesto savivaldybės praėjusių metų ataskaitų rinkinį, daugiausia buvo kalbama apie labai opius priedangų trūkumo reikalus.
Opozicijos lyderis Ignas Gaižiūnas priminė, kad Lietuvoje neseniai jau buvo paskelbtas realus oro pavojus, kai kurių miestų ir rajonų gyventojams buvo nurodyta slėptis priedangose.
Pasak konservatoriaus, ataskaitoje nurodyta, kad dabar įrengtose priedangose tilptų tik 17 procentų miesto gyventojų. Tai – vos kas šeštas panevėžietis.
„Priedangų tvarkymas remiasi dviem šaltiniais – valstybės finansavimu, o apie 30 tūkstančių eurų numatyta iš savivaldybės lėšų skirti daugiabučių rūsiams pertvarkyti. Ar dabar, kai yra realus pavojus, iš principo matote poreikį skubiai skirti resursų plėsti priedangų tinklą Panevėžyje?“ – klausė I.Gaižiūnas.
Merė Loreta Masiliūnienė aiškino, kad priedangų mieste daugėja, kad savivaldybė skelbia konkursus priedangoms daugiabučių rūsiuose įrengti, turi įvairių europinių ir Vyriausybės projektų.
„Reikia žinoti, kad savivaldybė nėra pažymėjusi mūsų įmonių slėptuvių ir priedangų, kadangi tą priedangos ženklą jie taiko tik savo darbuotojams“, – pareiškė miesto galva.
Gali sužymėti visų daugiabučių namų rūsius
Pasak merės, ne visos daugiabučių namų bendrijos, savo lėšomis įsirengusios priedangas, leidžia jų rūsius pažymėti specialiu ženklu. Nes nenori, kad į jų priedangas ateitų pašaliečiai iš kitų namų.
L.Masiliūnienės teigimu, kitos šalies savivaldybės pagal merų potvarkius geltonais priedangų ženklais sužymėjo visų daugiabučių namų ir įmonių rūsius.
„Tikrai mes galime padaryti kaip kitos savivaldybės. Tada priedangų ir netgi slėptuvių faktiškai turėsime daugiau negu 50-čiai procentų miesto gyventojų“, – kalbėjo merė.
Konservatorė Indiana Grigienė priminė nesenus atvejus Vilniuje, kai paskelbus oro pavojų mokyklos į savo priedangas neįsileido net mokinių mamų.
„Paskui buvo paaiškinta, kad privalo įsileisti visus. Ir mano karininkė duktė liepė pavojaus atveju bėgti į artimiausią priedangą“, – kalbėjo politikė.
L.Masiliūnienė patikino, kad dirbama ir šiuo klausimu. Tačiau nenurodė, kas konkrečiai daroma, kad paskelbus oro pavojų Panevėžyje žmogus galėtų patekti į artimiausią priedangą.
Statinys su rūsiu – taip pat potenciali priedanga
Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika su patosu pareiškė, kad gyventojų sauga administracijai yra aukščiausio prioriteto klausimas.
„Apsaugotų gyventojų skaičius gerokai viršija 14 tūkstančių. Žinau, kad verslas ir kitos įstaigos papildomai apsaugotų daugiau nei 6 ar 7 tūkstančius“, – patikino valdininkas.
Direktoriaus teigimu, artimiausiu metu mieste įrengus dar dvi priedangas, jų poreikis gerokai viršys 30 procentų.
Pasak G.Šileikos, statinys su rūsiu, kurio langus galima uždengti, taip pat yra potenciali priedanga.
„Potencialios priedangos mieste gerokai viršija mūsų poreikį. Uždengtumėm daugiau nei 100 procentų, jeigu mūsų tikslas būtų pastatus su rūsiu tik pažymėti, kad tai yra priedanga. Bet mūsų tikslas yra darbą atlikti kokybiškai“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Išsiuntė raštą su krūva siūlymų
I.Gaižiūnas teigė, kad jam sukėlė nerimą merės pasakymas, jog savivaldybės įmonės pavojaus atveju į savąsias priedangas įsileistų tik savo darbuotojus.
„Atkreipiu dėmesį, kad šitų įmonių savininkas yra kiekvienas panevėžietis“, – pareiškė politikas.
L.Masiliūnienė atsiprašė galbūt ne taip išsireiškusi ir patikino, kad savivaldybei pavaldžių įmonių slėptuvės yra pažymėtos ženklu, o nepažymėtos tik privačių įmonių priedangos.
I.Gaižiūnas taip pat priminė, kad opozicija jau trejus metus iš eilės bergždžiai siūlo iš miesto biudžeto skirti papildomą finansavimą priedangų plėtrai. Jis teigė posėdžio išvakarėse merei išsiuntęs raštą su krūva siūlymų, kaip tai padaryti, ir vylėsi, kad į jo siūlymus bus atsižvelgta.
Į tai L.Masiliūnienė atkirto lozungu: „Viską darom, dirbam, stengiamės.“
Prierašas po nuotrauka:
L.Masiliūnienė tikino, kad kitos šalies savivaldybės priedangų ženklais sužymėjo visų daugiabučių namų rūsius. A.Švelnos nuotr.
