Taikosi į traukinius
Pastarosios dienos Ukrainoje labai neramios. Mat vakar, rugpjūčio 24 dieną, sukako 35 metai nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Visi suprato, kad Maskva panorės sugadinti tą šventę. Juolab kad gegužės 9-ąją, Rusijai minint Pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną, Kyjivas grasė sprogimais Kremliaus aikštėje. JAV paprašius to nedaryti, Kyjivas grasinimus atšaukė.
Apie tai, kad šiomis dienomis Kyjive ir apskritai Ukrainoje gali būti labai pavojinga, savo tautiečius įspėjo Vokietijos ambasada. Ji patarė vokiečiams nevykti traukiniais po Ukrainą, nes dėl energetikos objektų bombardavimo jie gali įstrigti.
Kad traukiniais darosi vis pavojingiau keliauti, liudija praėjusios savaitės statistika – žuvo šeši geležinkelininkai. Du iš jų – Odesos regione, kai į keleivinio traukinio, kuriuo vyko beveik penki šimtai žmonių, garvežį pataikęs dronas užmušė mašinistą bei jo pavaduotoją.
Nebenori kelti panikos
Praėjusi savaitė Ukrainoje buvo pirma per beveik penkerius plataus masto karo metus, per kurią kariuomenė neskelbė, kiek atskrido priešo raketų ir kiek jų pavyko numušti.
Nutarimas to nebeviešinti buvo priimtas motyvuojant noru nekelti panikos.
Kaip pareiškė Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas, informacija, kad, pritrūkus šaudmenų raketoms numušti, šios visos pasiekia tikslą, neigiamai veikia gyventojus. Nenorima, kad tokia informacija didintų baimę bei norą bėgti iš šalies, mat dėl to, kad daugybė žmonių išvyko, įmonės ėmė skųstis darbuotojų trūkumu.
Žada ypač sunkią žiemą
Kad kils Izraelio ir Irano karas ir JAV perduos Izraeliui raketas, kurios turėjo būti siunčiamos į Ukrainą, Kyjivas negalėjo numatyti. Dėl įvairių priežasčių patiems ukrainiečiams taip pat nepavyko laiku sukurti savų raketų.
Kyjivas jas žada masiškai pradėti gaminti po 3–6 mėnesių, tad, jeigu JAV nepersigalvos ir neatsiųs žadėtų raketų, artėjanti žiema ukrainiečiams gali tapti ypač sunki.
Ukrainos armijos karininkas Andrijus Onistratas prieš kelias dienas patarė gyventojams įsigyti maisto, vaistų, energijos kaupiklių ir kitų pirmosios būtinybės reikmenų dviem mėnesiams į priekį, nes dėl gausėjančių atakų gali nelikti elektros ir gyvenimas komplikuosis.
Karininkas savo patarimą aiškino tuo, jog šiemet Rusija energetikos objektus ėmė atakuoti jau dabar, nelaukdama žiemos. Po pastarųjų bombardavimų elektra kelioms dienoms ir net savaitėms pradingo Odesos, Donecko, Zaporižės regionuose, o kai kur dėl to nutrūko ir vandens tiekimas.
Energetikai skubiai puolė taisyti žalą, tačiau pripažįsta, jog kai kuriems gedimams likviduoti prireiks pusmečio ar net kelerių metų. Energetikai primena, jog dar nepavyko suremontuoti ir kai kurių praėjusią žiemą susprogdintų elektrinių.
Visa tai turėdamas omenyje, A.Onistratas pareiškė manantis, kad pirmosios problemos dėl elektros visoje šalyje gali kilti jau spalio mėnesį, o didžiausi sunkumai – lapkritį–gruodį.
Ruošiasi evakavimui
Ruošdamasi blogiausiam scenarijui, Kyjivo merija priėmė nutarimą sudaryti sąrašus žmonių, kuriuos reikės evakuoti namuose ilgam dingus elektrai ir šildymui. Merija tuos asmenis iškels į kitas patalpas arba išveš į kitas vietoves.
Prie Kyjivo daugiabučių laiptinių pasirodė skelbimai, informuojantys, kuriems asmenims bei šeimoms bus suteikta tokia pagalba, ir prašantys norinčiųjų užsiregistruoti. Perkelti merija žada vienišus senelius, neįgaliuosius bei šeimas, auginančias ne-įgalius vaikus.
Miesto administracijos direktoriaus pavaduotoja Marina Honda priminė, jog kai kurie asmenys ir šeimos, ypač pabėgėliai iš pafrontės, laiku nepraneša, kur įsikuria, tad paragino registruotis, kad žiemą gautų reikiamą paramą.
Taikosi į civilius
Praėjusią savaitę vėl buvo gausu civilių žūčių, kaip ir visą rugpjūčio mėnesį. Kol kas daugiausia per penkerius karo metus civilių žuvo šių metų liepą – net 437.
Siekdama kelti paniką ir priversti Ukrainą pasirašyti taiką sau palankiomis sąlygomis, Maskva nustojo apsimetinėti, kad taiko vien į karinius bei strateginius objektus. Dronai ir raketos vėl lėkė į gyvenamuosius namus, paštą, maisto parduotuves, fermas, švietimo įstaigas.
Kyjive raketa sunaikino knygų turgų, Kramatorske dronas sugriovė paštą ir užmušė darbuotoją, Charkivo regione pataikė į duoną po parduotuves išvežiojančią mašiną ir užmušė vairuotoją, Zaporižės regione užmušė grūdus kūlusį kombainininką.
Sumų regione pataikė į privatų namą ir užmušė devynerių metų Glebą Kovtunenką bei jo mamą Olgą, o Dnipro regiono kaime per bombardavimus žuvo šeši žmonės, vienas iš jų buvo vos trijų mėnesių kūdikis.
Apie derybas neprakalbo
Ukraina toliau sėkmingai naikina Rusijos naftos perdirbimo bei ginklų pramonės įmones, padarydama vis didesnių nuostolių tos šalies ekonomikai. Kyjivas vylėsi, kad šių atakų sukelta degalų krizė paskatins Maskvą derėtis dėl taikos. Tokios viltys greičiausiai nepasiteisins, nes Rusija neprakalbo apie derybas, bet sustiprino bombardavimus Ukrainoje.
Garsiam Kyjivo politologui Vitalijui Portnikovui dabartinė situacija kare primena tą, kuri buvo užsitęsusiame Irano ir Irako kare, vykusiame 1980–1988 metais. Fronto mūšiams „užstrigus“, abi šalys nusprendė bombarduoti priešo sostinę. Taip buvo tikimasi priversti priešą pasiduoti.
Tačiau nė viena šalis nepasidavė, miestų griovimai užsitęsė, o karas baigėsi tada, kai išseko biudžetai ir nebebuvo už ką pirkti ginklų.
V.Portnikovas Kyjivo rengiamus bombardavimus Rusijoje vadina teisingu atsaku, tačiau neatmeta galimybės, kad abipusiai bombardavimai karo baigties nepriartins.
Prierašai po nuotraukomis:
1. 2. Šiame name Sumų regione žuvo devynerių metų Glebas Kovtunenko su mama Olga.
3. Agresoriaus paleista raketa Kyjive sunaikino knygų turgų.
4. Šiame name Dnipro regione sudegė trys asmenys.
5. Zaporižės regione dronas užmušė kombainininką.
Nuotraukos iš socialinių tinklų
