Požeminė mokykla nebuvo saugi
Lapkričio 2-ąją Rusija įvykdė vieną kruviniausių nusikaltimų prieš civilius per karą Ukrainoje. Į Komyšuvachos kaime prie požeminės mokyklos susirinkusius žmones, laukusius humanitarinių maisto davinių, okupantai iš lėktuvų paleido devynias valdomąsias bombas KAB. Viena iš šių bombų buvo ypač galinga, atgabeno pusantros tonos sprogmenų ir sugriovė saugia laikytą požeminę mokyklą. Kitos bombos pribaigė sužeistus gyventojus. Drauge su civiliais žuvo ir keturi policininkai.
Okupantai elgėsi niekšiškai – dronai atakavo net atvykusius medikus, gelbėtojus ir policininkus. Buvo atakuojama ir technika, kuria atkasinėta mokykla.
Per savaitę trukusias paieškas gelbėtojams pavyko atkasti 55 sprogimų sudarkytus kūnus. Dar keturiasdešimt kaimo gyventojų laikomi dingusiais be žinios. Gelbėtojai spėja, kad visi jie taip pat žuvo, tačiau per galingus sprogimus kūnai buvo suplėšyti į mažytes daleles arba pragariškoje ugnyje visiškai sudegė.
Laimei, nežuvo vaikai, nes jų mokykloje nebuvo.
Dėl priartėjusios fronto linijos visame Zaporižios regione pamokos vyksta nuotoliniu būdu, o iš Komyšuvachos šeimos su vaikais buvo evakuotos jau prieš kelis mėnesius.
Neabejojama, kad baisų nusikaltimą įvykdę okupantų kariai žinojo, jog prie mokyklos tokiu metu iš Zaporižios atvežamas ir dalijamas maistas, nes kaime, esančiame dvidešimt kilometrų nuo fronto linijos, nebėra parduotuvių, o iš čia į rajono centrą nebevyksta autobusai.
Policijos paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kad, paskelbus oro pavojų, teisėsaugininkai ragino žmones bėgti slėptis į mokyklą, todėl visi leidosi į saugiomis laikomas patalpas. Niekas nemanė, kad okupantai ryšis tokiai kraugerystei.
Daugiausia žuvo pensininkų, nenorėjusių palikti sodybų gimtajame kaime, laikomų gyvulių, prižiūrimų daržų. Komyšuvachoje tragedijos metu buvo likę gyventi apie penkis šimtus žmonių, o iki karo jų buvo pusšešto tūkstančio.
Raketos Kyjivą skandina tamsoje, bet neilgam
Po kelių dienų Rusija didelę raketų bei reaktyvinių dronų ataką surengė Kyjive. Laimei, šįkart civilių nežuvo, tačiau šalies sostinė vėl paskendo tamsoje, butuose vėl dingo vanduo, sustojo troleibusai ir tramvajai. Mat priešas dar kartą atakavo elektrines ir elektros pastotes.
Keturios raketos smūgiavo Šiaurinį tiltą – vieną pagrindinių miesto tiltų, todėl dėl padarytos žalos eismą vėl laikinai teko uždaryti.
Iš viso tą naktį buvo paleistos 26 raketos, iš kurių ukrainiečiams pavyko numušti tik keturias, nes jie nebeturi pakankamai šaudmenų joms numušti.
Nepaisant nuolatinių atakų prieš energetikos objektus, priešui tamsoje Kyjivo paskandinti ilgam nepavyksta. Dieną ir naktį dirbantys komunalininkai po kelių valandų ar pusdienio sugeba atkurti elektros tiekimą. Tam naudojami Lietuvos bei kitų Vakarų valstybių siunčiami pramoniniai elektros generatoriai. Jais aprūpintos visos ligoninės ir socialinės įstaigos, todėl jose šviesa, vanduo ir šildymas nedingsta.
Kadangi visam miestui elektros neužtenka, ji tiekiama pagal viešai skelbiamą grafiką, tad mikrorajonų gyventojai žino, kada bus elektra, o kada reikės įžiebti įkraunamas lempas.
Nebėgo karo pradžioje, nebėgs ir dabar
Naktimis temperatūrai nukritus iki nulio, ji sumažėjo ir butuose. Mano nuomojamame bute termometras rodė 12 laipsnių, tačiau pirmadienį radiatoriai ėmė šilti ir temperatūra pakilo iki aštuoniolikos. Paklausus laiptinės kaimynų, ar jie nesiruošia bėgti iš Kyjivo, dauguma atsakė liksiantys.
Su žmona ir dviem studentėmis dukromis aukštu žemiau gyvenantis Viktoras Borovnovas paaiškino, kad įsigijo nedidelį elektros generatorių, apsirūpino talpiais vandens bidonais ir filtrais, todėl niekur neketina išvykti. Nebėgo nei karo pradžioje, nei per praėjusios žiemos speigus. „Maskva norėtų sukelti chaosą, kad supanikuotume ir imtume bėgti, tačiau esu tikras, kad net ir ilgam dingus elektrai bei vandeniui, absoliuti dauguma liks mieste, nes tie, kurie labai bijojo, jau seniai išvyko. Dauguma per penkerius karo metus užsigrūdinome, tad atlaikysime visas negandas, kaip ir fronto liniją neatsitraukdami laikantys kariai“, – kalbėjo V.Borovnovas.
Fronte pergalių nebegalinti pasiekti Maskva norėtų Kyjivą ne tik sušaldyti, bet ir supriešinti iš vidaus. Tai paliudijo praėjusią savaitę kilęs melagingas skandalas dėl neva kankinamų naujai mobilizuotų karių Petropavlivska Borščagivkos kaime netoli Kyjivo.
Skandalą sukėlė 49 metų estetinės klinikos „Molodaja klinika“ savininkė Valentina Molodaja, norėjusi padėti vienam bičiuliui išvengti tarnybos. Moteris socialiniuose tinkluose paskelbė, esą vieno namo rūsyje naujai mobilizuoti vyrai kankinami, kad pasirašytų sutikimą vykti į frontą. Apsimetusi greitosios pagalbos medike, V.Molodaja bandė patekti į pastatą ir išsivežti neva sunkiai sergantį bičiulį. Kariams jos neįleidus į vidų, V.Molodaja ėmė kurstyti susirinkusius žmones išvaduoti „kankinamus“ karius.
Tuo patikėjusi grupė jaunuolių daužė policijos mašinas, išmušė karinio autobuso langus, bandė išlaužti pastato vartus, kiaušiniais apmėtė policininkus.
Tyčia sukėlė riaušes
Per tardymą V.Molodaja prisipažino, kad tyčia siekė sukelti skandalą, tikėdamasi, jog tai padės išvaduoti bičiulį nuo tarnybos. Už tyčinį riaušių inicijavimą ir karių dislokavimo vietos paviešinimą moteriai gresia aštuoneri metai kalėjimo.
Buvo kilęs pavojus, kad iš internete paviešintų vaizdų dislokacijos vietą sužinojusi Maskva gali nutaikyti raketas į tą namą, nes taip yra dariusi ne kartą. Tyrėjai įtaria, kad V.Molodaja galėjo būti užverbuota Rusijos tarnybų, kad sukeltų šį skandalą, nes prieš kurį laiką ji bandė inicijuoti mitingą Kyjive dėl karo užbaigimo ir taikos su Rusija.
Daliai iš 130 riaušėse dalyvavusių asmenų taip pat bus skirtos piniginės arba laisvės atėmimo bausmės.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Gelbėtojai neša žuvusiųjų kūnų dalis Komyšuvachos kaime.
2. Per apgaule sukeltas riaušes Petropavlivska Borščagivkos kaime grupė jaunuolių daužė policijos ir kariškių mašinas, bandė jėga patekti į pastatą.
3. Melą paskleidusiai ir riaušes inicijavusiai V.Molodajai gresia aštuoneri metai kalėjimo.
E. Butrimo nuotraukos











