Kupiškio rajone, Noriūnuose, gyvenanti Aldona Ramanauskienė mėgsta klaidžioti po pamiškes, paupius – gamta ją tiesiog gaivina. Tai, ką gražiausio mato, fotografuoja.
O prieš kelias dienas moteris net stabtelėjo iš netikėtumo išvydusi didžiulį augalą. Mat jis atrodė kaip rabarbaras, bet toks didelis, kad tuo buvo sunku patikėti.
Galbūt tai tik vaizduotės vaisius? Smalsuolė nusprendė įsitikinti, ar akys neapgauna,
„Priėjau, pakramčiau – ogi tikrai rabarbaras!“ – pasakojo korespondentei.
Dar nuostabiau, kad jį išaugino ne koks nors darbštuolis kaimietis, o pati motulė gamta.
Rabarbarui veikiausiai labai tiko dirvonas, tai atpūsta sėkla ir išdygo. Aplink plytėjo didelis nedirbamas laukas su žydinčiomis ramunėmis.
Į aukštį išsistiebęs augalas gerokai buvo virš moters galvos, jis siekė netoli trijų metrų. Lapai priminė didžiulius lietsargius – nuo saulės ar lietaus. O jau kokia gausybė sėklų!
A.Ramanauskienė rabarbarus prisiminė dar iš vaikystės – kaimuose juos augindavo kiekviename kieme. Šeimininkės kepdavo pyragus, virdavo uogienę su braškėmis.
O dabar, atsiplėšusi keletą kotų su lapais, ji nusprendė išsikepti pyrago ir išsivirti kompoto.
Rabarbaro kotas nebuvo surambėjęs, tik reikėjo nulupti storesnę luobą. Pyragas pavyko skanutėlis, su malonia rūgštele.
Netrukus abu su vyru pamatė, kad jau baigia pyragą sudoroti, todėl teks vėl važiuoti rabarbaro. Kitą pyragą keps patobulintą, riebesnį.
O kai subręs sėklos, jų pabers savo darže. Ką gali žinoti, gal ir daržas užaugins gigantą?
Moteris šypsojosi, kad anksčiau yra aptikusi neįtikėtinai didžiulių grybų baltomis kepurėmis. Jos atrodė kaip senoviniai aliuminio dubenys – tokiuose kaimo žmonės mazgodavosi kojas.
Bet kažkaip pamiršo pasidomėti, ar tie grybai valgomi, ar ne.
Prierašas po nuotrauka:
1. Smalsuolė rado ir didžiulių grybų, bet jų neragavo. Asmeninio albumo nuotr.
