Dažniausiai renovuotis gyventojus motyvuoja galimybė sutaupyti šildymui. Tačiau ne ką svarbesne priežastimi tampa įvairiapusis senų pastatų nusidėvėjimas – pasenusios inžinerinės sistemos, nesandarios sienos, kiauras stogas. Visas šias problemas kompleksiškai išspręsti padeda daugiabučių namų renovacija.
„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.
Investicijos į kokybiškesnes gyvenimo sąlygas
Daugeliu atvejų po daugiabučio atnaujinimo pasiekiami 50–70 proc. šilumos energijos sutaupymai. Todėl šildymo sąskaitos sumažėja tiek, kad padengia modernizavimo paskolos išlaidas. Kartu pakyla ir būsto vertė nekilnojamojo turto rinkoje.
Anot G. Burbienės, bet koks daugiabučio namo atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą.
Pasikeičia viso rajono veidas
Nors daugeliui renovacija siejasi tik su mažesnėmis sąskaitomis, svarbu nepamiršti įvertinti ir platesnio naudų spektro. Pavyzdžiui, po jos gyvenamoji aplinka tampa sveikesnė ir patogesnė. Taip pat visiškai pasikeičia daugiabučio namo, o dažnai ir visos jo aplinkos estetinė išvaizda.
„Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja G. Burbienė.
Žingsnis švaresnės ateities link
Vienas efektyviausių būdų mažinti CO2 emisijas – didinti daugiabučių namų energinį efektyvumą juos atnaujinant. Skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių namų sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2. Dar labiau prisidėti prie aplinkos tausojimo galima įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius – saulės elektrines, šilumos siurblius ir pan.
„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius namus renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia pašnekovė.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
(22PRRR-79)
