Energinio audito ir priemonių ekspertizės metu specialistai ypatingą dėmesį rodė apšiltinimo tyrimams, tarp jų ir balkono sienos apšiltinimo analizei. Šiandien gyventojai to daryti neprivalo, tačiau atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko teigimu, toks butų savininkų sprendimas ateityje gali sukelti įvairių problemų.
„Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti gerokai padidėja. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius, tad vidinę sieną reikėtų šiltinti ir dėl siekio išlaikyti šilumą patalpose. Todėl net jei vidinės balkono sienos pagal esamus reikalavimus šiltinti nėra būtina, atsižvelgus į realią situaciją, gyventojai turėtų pagalvoti apie šios priemonės pasirinkimą“, – sako G.Šilanskas.
Daugiau dėmesio – ir techniniam darbo projektui
Energinio daugiabučių audito ir įgyvendintų priemonių ekspertizės ataskaitos išvadose specialistai taip pat ragino atidžiau žvelgti į projektines pastatų ekspertizes.
„Vykdant daugiabučių projektines ekspertizes reikėtų atkreipti dėmesį į projektų detalumą, kadangi nepasirengus reikiamos dokumentacijos, ji gali būti netiksli. Projektų ekspertizė – itin svarbi pastato renovacijos proceso dalis, kurios apleisti nereikėtų. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti projektuojant daugiabučių balkonus ir stogelius“, – teigia Pastatų energetikos skyriaus vadovas.
Ekspertai pažymėjo, kad projektavimo eigoje reikėtų nustatyti ir pašalinti ne tik konstrukcijų pažeidimus, bet ir jų atsiradimo priežastis, norint, kad problemos ateityje neatsinaujintų.
Pasak G. Šilansko, nepašalinus pagrindinės priežasties, toliau vyksta armatūros korozija, betono paviršiuje atsiranda nauji plyšiai. Jo teigimu, dėl to rekomenduojama atlikti papildomą ekspertizę bei atstatyti armatūros antikorozinę ir stogelių hidroizoliacinę dangas.
„Išsamus konstrukcijų tyrimas ir analizė leidžia užkirsti kelią daugybei problemų, kurios gali sukelti nemažą galvos skausmą ateityje. Dėl to neužtenka vien tik eliminuoti pažeidimus duotuoju momentu – reikalinga gilesnė analizė dar rengiant techninį projektą, norint, kad pastatas tarnautų kuo ilgesnį laiką“, – sako ekspertas.
Tyrė skirtingomis savybėmis pasižyminčius būstus
BETA direktorius Valius Serbenta akcentuoja, kad atliekant ekspertizę yra siekiama išanalizuoti platų renovacijos metu naudojamų energinį efektyvumą didinančių ir kt. priemonių spektrą. Todėl jame dalyvauja įvairiomis savybėmis pasižymintys būstai.
Audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Ignalinos, Jonavos, Anykščių ir Baisogalos. Jų būstų statybos metai apėmė spektrą nuo 1969 metų iki 1990 metų, daugiabučiuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60. Namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau.
(21PRRR-112)
