Rusija smūgiuoja ir žudo be atodairos

Vaikus saugo savo kūnais

Užpraėjusią savaitę buvo gausu tiek įvykių fronte, tiek politinių sprendimų dėl Ukrainos taikos derybų su Rusija. Londone vykusiame susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu trijų didžiųjų Europos valstybių – Prancūzijos, Vokietijos bei Jungtinės Karalystės – vadovai paskelbė, kad sieks dalyvauti derybose.

Anksčiau karą greitai užbaigti žadėjęs JAV prezidentas Donaldas Trampas to nesugebėjo padaryti, be to, ėmė skirti daugiau dėmesio paramai Izraeliui kare su Iranu. Europos lyderiai ne tik pranešė, kad imsis aktyvesnės tarpininkavimo iniciatyvos, bet ir paskelbė penkių punktų planą, siekiant teisingos taikos.

Pagal minėtą planą teisinga taika bus pasiekta tada, jei Rusija nutrauks karo veiksmus, o dabartinė fronto linija taps atskaitos tašku derybose dėl sienų. Be to, Ukraina turi gauti saugumo garantijas, prie kurių priskiriamas ir tarptautinių karinių pajėgų dislokavimas pasienyje. Užsienyje laikomos Rusijos lėšos turi likti įšaldytos tol, kol Maskva galutinai nenutrauks karo ir nesumokės kompensacijos.

Penktuoju punktu nurodoma, jog ateityje visose derybose dėl taikos turi dalyvauti ES atstovai ir su jais turi būti derinami galutiniai sprendimai.

Ar Europos lyderių noras perimti iniciatyvą iš JAV derybose dėl taikos bus veiksmingas ir ar V.Putinas sutiks derėtis, parodys laikas. Aišku viena – karą greitai užbaigti žadėjęs JAV vadovas tam rodo vis mažiau dėmesio.

Mažiau paramos – daugiau žuvusiųjų

JAV siunčiant Izraeliui didelę ginkluotės paramą, mažiau raketų oro gynybai gauna Ukraina. Dėl to Rusijos raketų ir dronų atakos padaro vis daugiau žalos Ukrainoje. Tuo buvo galima įsitikinti ir per kombinuotą masinę ataką užpraėjusį antradienį. Anksčiau Ukraina numušdavo apie tris ketvirtadalius priešo raketų, tačiau šįkart numušė tik ketvirtadalį, o kitos sunaikino karinius bei strategiškai svarbius objektus.

Pataikyta buvo ir į civilinius objektus, pražudyti 22 žmonės, beveik du šimtai buvo sužeisti. Dnipro mieste raketos pražudė šešiolika asmenų, iš jų trys buvo vaikai. Sostinėje žuvo šeši žmonės, iš jų tris teko pamatyti ir man. Visi jie žuvo bėgdami į požeminį garažą, kai bombos skeveldros juos pavijo ir mirtinai sužeidė. Viena iš žuvusiųjų buvo jauna moteris, į slėptuvę bėgusi kartu su dviem darželinukais sūneliais. Po sprogimo ji savo kūnu uždengė vieną mažylį ir žuvo. Sunkiai sužeistas vaikas guli reanimacijoje, medikų teigimu, šansų, kad išgyvens, yra nedaug. Dvejais metais vyresnis broliukas liko nesužeistas – jį ant žemės pargriovė ir savo kūnu pridengė šalia bėgęs vyriškis.

Kai kuriems likimas buvo palankus

Užkalbintas to namo sargas Oleksandras Šabanovas net ir praėjus valandai po sprogimo buvo pusiau šoko būsenos – gyvas išliko todėl, kad akimirka anksčiau nuėjo į garažą pažiūrėti, ar dar yra vietos slėptis. Jo būdelė, stovinti prie namo, liko visa suvarpyta skeveldrų.

Gyva liko ir gretimo namo gyventoja Svitlana Naumenko, nors sprogimo banga išmušė langus ir nuvertė baldus, o skeveldros kieme sudarkė automobilį. Moteris dejavo dėl prarasto automobilio ir sudegusio buto, tačiau greta stovėjęs sutuoktinis Denisas ramino: „Svarbiausia – likome gyvi.“ Gyva stebuklingu būdu liko ir dvidešimtmetė Nastia Procharčiuk, dirbusi kavinėje „Grki“ spaustuvės pastate. Jį visiškai sugriovė raketa.

Tą rytą mergina privalėjo pirma iš darbuotojų nueiti į darbą ir septintą valandą atidaryti kavinę, tačiau nusprendė metro pralaukti oro pavojų, o po pusvalandžio atskrido raketa. Panašių istorijų kare nutinka kasdien – likimas vieniems būna palankus, o kitiems lemtingai žiaurus, nes jie į sprogimo vietą ateina akimirką prieš atlekiant bombai.

„Bombardavimai Viką rimtai nugąsdino: labai arti mūsų nesprogo, bet rūsio sienos drebėjo, nuo lubų krito tinkas. Šią naktį buvo blogiau – pataikė į už 100 metrų esančią spaustuvę, balkone ir virtuvėje išdužo langai. Po kurtinančio nugriaudėjimo ėmė verkti dukrelė, vis klausė: „Ar mes mirsime?“ Suskaudo krūtinės srityje – niekada anksčiau nesiskundė. Prigirdėme vaistų, užsnūdo, o dabar meldžiasi, kad būtų išgelbėti esantys po griuvėsiais. Šuniukas Česis rūsyje irgi visas drebėjo, nesitraukia iš jos glėbio. Išvykti iš miesto galimybių neturime. Kaip manote, Kyjive ateityje bus dar blogiau?“ – klausė dešimtmetės Vikos mama Nataša Solovejčik.

Incidentas atominėje elektrinėje

Tai, kad okupantai nesiruošia atsisakyti teroristinio civilių žudymo, paliudijo Rusijos dronų ataka prieš greitosios pagalbos automobilį Chersone bei autobusų stotelę Zaporižioje. Sužeisti greitosios medikai turėtų išgyventi, tačiau ataka autobusų stotelėje pražudė du civilius.

Kelios dienos anksčiau raketos atakavo vaikiškų pieno produktų fabriką, esantį už šimto kilometrų nuo Kyjivo, Jagotyno miestelyje. Per ataką žuvo trys darbininkai.

Sveiku protu paaiškinti neįmanoma, kam reikėjo atakuoti šį nieko bendro su karu neturintį fabriką? Vienintelis paaiškinimas – Maskva siekia kelti paniką, žmonių nepasitenkinimą Ukrainos valdžia ir kad šie ragintų prezidentą priimti Kremliaus siūlomas žeminančias taikos sąlygas.

Nėra garantijų, jog ukrainiečiams perėjus į kontrpuolimą Maskva nenuspręs panaudoti atominės bombos, mat apie tai jų vadovai ne kartą yra užsiminę.

Kad Rusijos armija elgiasi neatsakingai, paliudijo incidentas neveikiančioje Černobylio atominėje elektrinėje. Jos teritorijoje yra specialios laidojimo saugyklos, į kurias suvežamas panaudotas branduolinis kuras iš trijų veikiančių Ukrainos atominių elektrinių.

Okupantų dronas pataikė į gretimą pastatą, kuriame laikomi konteineriai panaudotam kurui gabenti.

V.Zelenskis tai pasmerkė kaip labai rizikingą teroristinį aktą ir kreipėsi į Vakarų valstybes, prašydamas skirti skausmingas nuobaudas Maskvai bei suteikti didesnę paramą Ukrainos oro gynybai.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Dešimtmetės Vikos mama Nataša Solovejčik sielojosi, kad išgyventi sprogimai nepakenktų dukrelės psichikai.

2. Ši pora, bėgdama slėptis į garažą, buvo sukrėsta pamačiusi negyvus ir sužeistus namo gyventojus.

3. Prie degančio namo atskubėjau vienu metu kaip ir gaisrininkai.

4. Rusija nuolat bombarduoja infrastruktūros objektus. Po raketos atakos iš spaustuvės liko tik griuvėsiai.

5. Svitlanos ir Deniso Naumenkos butas sudegė, o mašina liko suvarpyta skeveldrų.

E.Butrimo nuotraukos