Sūnus pasveiks – ir vėl į frontą
Kyjivą perpus perskiria Dnipro upė, dešinėje pusėje paliekanti miesto centrą, o kairėje – miegamuosius ir pramoninius rajonus. Pranešus apie raketų ar dronų ataką, metro eismas į kairiąją sostinės pusę sustoja, mat ten geležinkelio bėgiai yra nutiesti ant žemės, o ne giliai po ja, todėl priešui pataikius gali įvykti tragedija.
Sustojus metro, stringa autobusų bei tramvajų eismas, o neretai keliuose viskas ilgam sustoja, ir tada ištinka kolapsas – visi visur vėluoja.
Man pasisekė, oro pavojus tęsėsi tik 40 minučių, o ne rekordines 19 valandų. Prieš tęsdamas kelionę į Dniprovskio rajoną fotografuoti raketos apgriauto namo, metro užkalbinau tris dainuojančias moteris.
„Kartu daug metų dainuojame viename chore, o gatvėse ir metro trise koncertuoti nusprendėme prieš ketverius metus. Šeimos nariai kovoja fronte, o mes panorome tokiu būdu rinkti aukas ir prisidėti prie paramos armijai“, – paaiškino 69 metų Jekaterina Buiko.
Bibliotekininke iki pensijos dirbusi moteris papasakojo, kad jos 49 metų sūnus Romanas po sužeidimų guli ligoninėje. Yra vedęs, dvi dukterys jau studentės. Skeveldros jį sužeidė per artilerijos apšaudymą Kupianske. Šalia buvęs bendražygis žuvo, Romano sužeidimai buvo lengvesni. Baigia pagyti, netrukus grįš į frontą.
„Vėl tada prasidės mano nerimo naktys. Kai 2022-ųjų vasarį savo noru išskubėjo ginti Kyjivo, praradau normalų miegą. Ypač išgyvenu, kai išeina kelioms paroms į užduotį ir negalime susisiekti. Manau, panašus nerimas miegą atima daugybei moterų, kurių sūnūs, sutuoktiniai ar broliai, tėvai kovoja fronte“, – mintimis dalijosi J.Buiko.
Taip ir perduokite lietuviams – laikysimės
Šalia stovėjusi kita choristė 71 metų Natalija Krupa prisipažino labai išgyvenanti dėl Donecko regione kovojančio 28 metų anūko Dmitrijaus. Nerimauja ir dėl brolio Viktoro sūnų Vitalijaus bei Andrejaus. Dronų operatoriumi tarnaujantis anūkas rimtų sužeidimų kol kas nepatyrė, o abu brolio vaikai ne kartą gulėjo ligoninėje.
Blogiausia, jog Andrejus prieš pusmetį mūšyje prie Pokrovsko pradingo be žinios. Brolio žmonai ši žinia sukėlė širdies priepuolį, ji pasiligojo. Šeima viliasi, kad Andrejus nežuvo, o pateko į nelaisvę. Už tai vakarais meldžiasi ir Natalija.
Trijulės dainavimą stebėjau penkiolika minučių. Per tą laiką pro šalį praėjo daugybė keleivių, tačiau tik viena mergina sustojo įmesti pinigų į aukų dėžutę.
Dainininkės pripažino, jog aukojama vis mažiau, nes dėl penktus metus vykstančio karo baigėsi santaupos. Iš sostinės įmonių žmonės bėgti pradėjo praėjusią žiemą, nes dingus elektrai ir šildymui veikla komplikavosi.
Šią vasarą priešas ėmė naikinti prekybos ir gamybos įmonių sandėlius, tad darbo neteko tūkstančiai žmonių. Be to, nelikus sandėlių, ėmė brangti maisto prekės, o pabrangus degalams pakilo komunalinių paslaugų įkainiai bei važiavimo miesto transportu kaina. Anksčiau bilietas kainavo 0,15 euro, o dabar jau 0,55 euro.
„Esame pavargę nuo sielvarto dėl artimųjų likimo fronte, nuo raudų laidojant žuvusiuosius. Tačiau priešas bergždžiai mano, kad privers visus bėgti iš Kyjivo. Kaip mūsiškiai laikosi fronte, taip mes laikysimės Kyjive.
Nedidelė dalis išsibėgiojo karo pradžioje, kai kas galbūt dabar išvyks, bet dauguma liksime. Jei išgyvenome praėjusią žiemą nešildomuose butuose, išgyvensime ir šią. Taip ir parašykite lietuviams, kad ištversime viską“, – tvirtino buhaltere dirbusi N.Krupa.
Vienos moters prašė nekalbinti
Po paskutinių žodžių moteris paprašė pasilenkti ir į ausį pašnibždėjo, kad nekalbinčiau trečios choristės Liubos. Mat ši prieš du mėnesius prarado sūnų Olegą. Žuvo prie Kramatorsko, Donecko regione, tačiau kūno iš mūšio lauko kariams niekaip nepavyksta išvežti dėl to, jog tą teritoriją užvaldė priešas.
„Ji užsisklendė savyje, nenori apie netektį su niekuo kalbėti. Patarėme lankytis pas psichologą, tačiau vis dar atsisako. Džiaugiamės, kad šiandien pagaliau pavyko prikalbinti kartu eiti dainuoti“, – tyliai pasakojo N.Krupa.
Įmetęs į aukų dėžutę pinigų, palinkėjau choristėms sėkmės ir persikėliau į kitą sostinės pusę. Grįžtant atgal, netoli metro vėl pasigirdo pavojaus sirena. Nenorėdamas stovėti žmonių grūstyje metro stotyje, nusprendžiau pasinaudoti proga ir apsikirpti šalia esančiame salone.
Civilius gyventojus žudo dronais
„Nebesistebiu nei klientų vėlavimais dėl stringančio eismo, nei padažnėjusiais bombardavimais. Priešo dronai iki miesto centro prasiveržia retokai, nes gynėjai juos numuša. Šioje upės pusėje gyvenantys kenčiame labiau, nes čia daugiau pramonės įmonių, daugiau sandėlių, o okupantai į juos taikosi dažniau, todėl sprogimus patiriame dažniau nei centre“, – kalbėjo kirpėja Lena.
Paklausta, ar neketina iš Kyjivo bėgti, moteris kategoriškai pasakė – ne. Paaiškino, kad jos vyras – kariškis, dirba centriniame štabe, o su paaugle dukra ir sūnumi dar karo pradžioje nutarė, kad liks sostinėje drauge su tėčiu.
„Žiemą šildymas dingo, bute temperatūra buvo nukritusi iki plius devynių, o kirpykloje net iki plius keturių, bet iškentėjome, užsigrūdinome. Neviltis ir pyktis labiausiai ima dėl to, jog kasdien pranešama apie žūstančius vaikus, o Vakarai neatsiunčia gynybinių raketų.
Glevachos kaime netoli Kyjivo į namą pataikius dronui žuvo mama su dviem mažamečiais vaikais, Višnevėje mamą sužeidė, bet jos darželinuką vaikutį pražudė.
Sumų mieste dronas užmušė tėvus, o septynmetis jų sūnus kritinės būklės guli ligoninėje. Skaitau tokius pranešimus ir kraujas verda, savo rankomis galėčiau Kremliaus carą pribaigti“, – sakė Lena.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Merginai patiko chorisčių dainos ir ji pinigų paaukojo armijai.
2. Dnipro mieste dronas vidurdienį smogė į parduotuvę, keliolika žmonių buvo sužeisti.
3. Kirpėja Lena su dviem paaugliais vaikais nusprendė iš Kyjivo nebėgti ir likti kartu su karininku vyru.
4. Šostkos mieste, Černihivo regione, dronas užmušė mašinoje sėdėjusius keturis pensininkus.
5. Aukas armijai jau ketverius karo metus Jekaterina, Natalija ir Liuba renka dainuodamos.
6. Į namą Sumų mieste pataikęs dronas sužeidė septynmetį ir užmušė jo tėvus.
E.Butrimo nuotraukos
_sk0.jpg)
