Tėškė, kad Lietuva be Rusijos – niekas
Biržų Boriso Dauguviečio teatro režisierė Vita Vorienė daro netrumpą pauzę savo darbe.
Tai atsitiko ne tik todėl, kad ji prieš pusmetį su savo teatro bendruomene pasitraukė iš Kultūros centro, bet ir po neseniai patirto spjūvio į veidą.
Ne tik jai, bet ir visai Lietuvai, demokratijai.
V.Vorienė pasakojo, kad iki karo Ukrainoje pati yra išvertusi ir ne kartą stačiusi Rusijos dramaturgų pjeses, bendravusi su pačiais dramaturgais. Prasidėjus karui, situacija apvirto aukštyn kojomis.
Neseniai ji parašė dalykinį laišką dramaturgui Igoriui Morenko, nes rengėsi statyti jo pjesę. Gavo atsakymą, bet jis pribloškė.
Rusų menininkas rašė, kad Lietuva yra supuvusi, kad joje visiškas „bardakas“ ir kad Lietuva be Rusijos yra niekas.
„Kaip galiu statyti pjesę rusų autoriaus, jei jis svaičiojasi tokiais dalykais ir jam yra taip išplautos smegenys! Gal ir kiti autoriai taip putiniškai mąsto?“ – baisėjosi biržietė.
Šiuo metu mūsų šalies kultūrinėje bendruomenėje kaip tik vyksta įnirtingos diskusijos dėl rusų kultūros – kiek ji yra tikrai vertinga ir kiek visiškai nupirkta ar užglušinta diktatoriaus Vladimiro Putino.
Tad Biržuose pjesės repeticijos buvo nutrauktos. Po to taip liko nejauku, kad rankos režisierei nekyla ką nors daryti.
Teatras buvo mėgstamas
Biržų Boriso Dauguviečio mėgėjų teatras laikomas tikru reiškiniu Biržų padangėje.
Kiekvienas spektaklis sulaukdavo anšlago, bilietai išgaruodavo vos paskelbus apie jų pardavimą. Į papildomą spektaklį bilietai būdavo taip pat iššluojami akimirksniu, o po spektaklio aktoriai paskandinami gėlėse.
Per 17 gyvavimo metų teatras daugybę kartų tapo konkursų ir apžiūrų laureatu, pelnė „Aukso paukštę“.
Praėjusių metų pabaigoje teatras išėjo iš Kultūros centro, po ilgų paieškų gavo patalpas repeticijoms „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje. Bet tos repeticijos neįsibėgėjo, o dabar dar ir ta pjesė atkrito...
Kaip bus toliau, režisierė ir pati nežino.
Visa galva nėrė į naują pomėgį
V.Vorienė šiuo metu turi darbo – vadovauja Papilio teatro trupei.
Bet ir naujų idėjų ji nestokoja. Visai nesusijusių su teatru.
Jau senokai feisbuke atsirado jos paskyra „Gustulėlis“.
Į savo paskyrą ji kelia nepaprastai kruopščiai nunertų žaisliukų vaikams vaizdus. Jos darbai iškart patraukė dėmesį ir sulaukė gerbėjų būrio.
„Kai durys užsidaro, atsiveria langas“, – šypsojosi V.Vorienė, pasakodama apie naują savo aistrą.
Ir neslepia – tą aistrą įkvėpė gimęs anūkas Gustas. Jo garbei „Gustulėliu“ pavadintas ir puslapis.
„Esu išprotėjusi močiutė. Pradėjau anūkui megzti barškučius, žaisliukus, o duktė paskatino nesustoti“, – paaiškina pašnekovė.
Ji labai azartiška – gali griebtis darbo vos atsikėlusi ir megzti iki pat vakaro. Ir tai akivaizdu. Beveik kasdien pasipila vis nauji žaisliukai – įvairūs vaikų mėgstami personažai, barškučiai, miniatiūriniai kūdikių bateliai...
Meistrė juos dailiai supakuoja į dėžutes ir štai – puiki dovana mažyliui!
„Kai važiavau mokytis režisūros, mama nedrąsiai patarė: gal geriau būk siuvėja ar mezgėja. Tai va – mamos svajonės pildosi“, – juokiasi pašnekovė.
Ši veikla jai gal taps ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, maloniu verslu.
Pataria nebūti ten, kur jautiesi blogai
„Va, sako, žmogus vargsta, kankinasi. Bet ar jis įdėjo pastangų, kad nesikankintų?“ – svarstė moteris.
Ji norėtų pamatyti, kaip gyvena tie žmonės, kurie dėl savo nesėkmių kaltina visą aplinką.
„Mane stebina tie maršistai, tos rėkaujančios moterys. Negi jos neturi ką veikti, kad viskuo piktinasi?“ – stebėjosi V.Vorienė.
Anot režisierės, kiekvienas turime įvairių nikių, bet bene baisiausias žmoguje – tai pasipūtimas, panieka kitiems.
Pasivaikščiojimai su anglų kalba
V.Vorienę pastaruoju metu galima dažnai sutikti Biržų miesto gatvėse ir apylinkėse vaikštančią su... ausinukais. Ko režisierė klausosi?
Anksčiau vaikštinėdama ji klausydavosi įgarsintų knygų, dabar mokosi anglų kalbos.
„Kuo daugiau mokausi, tuo mažiau moku“, – juokauja moteris.
V.Vorienei pačiai įdomu: kokios idėjos ir norai dar pasibels į jos gyvenimą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Boriso Dauguviečio teatro aktoriai ir režisierė po premjeros „Išbandymas mirtimi“ nusifotografavo atminčiai.
2-5. Asociacijos Boriso Dauguviečio teatras vadovė V.Vorienė stebina ir nertais žaislais. Mielai veiklos ėmėsi, kai gimė anūkas. Nuotraukos iš asmeninio albumo
