Odesoje vyksta linksmybės
„Odesa slepia lietuvišką miesto kilmę, nes jo vadovai buvo ir yra prorusiški. Taip pareiškė ekologinės organizacijos „Žalias lapas“ vadovas Vladislavas Belinskis.
Vyras išgarsėjo praėjusį gruodį, kai užlipo ant Jekaterinos II paminklo ir Rusijos carienei ant galvos užmovė budelio kaukę.
Tai sukėlė pasaulinį skandalą, ir Odesos meras pagaliau nurodė paminklą perkelti į muziejaus saugyklą.
Spalio pabaigoje tiesiai iš fronto mūšių drebinamo Kupiansko nuvykęs į Odesą pasijaučiau tarsi patekęs visai į kitą šalį. Bet ne vien todėl, jog 800 kilometrų į pietus nutolusi Odesa pasitiko tikra vasara – dukart šiltesniu oru ir pliažo nuogaliais.
Iki 31 laipsnio įkaitęs oras nustebino visus, tačiau mane bei viešbučio kolegą, Kolumbijos žurnalistą, politologijos profesorių Johną Mario Gonzales ne mažiau pribloškė karo metu mieste vykstančios linksmybės.
Penktadienio vakarą miesto centras tiesiog ūžė nuo besilinksminančių žmonių, kavinėse buvo šokama, skambėjo tranki muzika, o pusnuogės merginos viliojo užeiti į striptizo klubus.
„Ar tau tai atrodo normalu?“ – stebėdamas džiūgaujančią žmonių masę paklausė kolumbietis.
Odesiečiai visada mokėjo atsipalaiduoti
Ispanijoje daug laiko praleidžiantis ir Lotynų Amerikos šalių bei JAV spaudai rašantis politologas į Ukrainą sakė atvykęs tam, kad apie karą su Rusija galėtų pasakoti tikroviškiau.
Vyriškis sakė pasibaisėjęs sugriovimų vaizdais Bučoje ir Irpinėje, tačiau odesiečių linksmybės jį irgi labai nustebino. Kolumbiečio nuomone, taip triukšmingai linksmintis, žinant kasdienius pranešimus apie karių bei civilių žūtis, nederėtų.
Tuose pačiuose svečių namuose užklausta keturiasdešimtmetė administratorė Nataša pareiškė: „Dėl to, kad gyvename šiltesniame klimate ir esame kurortas, visada išsiskyrėme neskubumu, mokėjimu atsipalaiduoti ir juokauti, plepumu ir pomėgiu linksmintis, o iš mūsų pavyzdį patarčiau imti ir kitiems, nes pasilinksminimas yra geriausias vaistas nuo karo streso.“
Administratorė apgailestavo, kad dėl nuo 24 iki penktos valandos ryto veikiančios komendanto valandos ir naktinių linksmybių nebuvimo sumažėjo turistų kiekis bei jos pusseserės baro pajamos. Turistus atbaidė ir tai, kad beveik pusantrų metų buvo uždaryti pliažai, o Maskvai nutraukus susitarimą dėl grūdų eksporto per Odesos uostą, miestą imta kartkartėmis atakuoti raketomis.
Ukrainiečių kalbą kai kas dar ignoruoja
Paklausus, ar mokosi ukrainiečių kalbą, mat liepos mėnesį įsigaliojo baudos už nesugebėjimą klientų aptarnauti valstybine kalba, Nataša sakė šį potvarkį kol kas ignoruojanti.
Moteris tvirtino, kad Odesa visada buvo daugiatautė, visus vienijo rusų kalba ir kultūra, rusiškos dainos ir filmai, o dabartinį nurodymą kalbėti ukrainietiškai vadina prievartiniu, todėl jį vykdys tik išimtiniais atvejais.
„Aš iki karo nekalbėjau ukrainietiškai, tačiau dabar turėjau išsitraukti senus vadovėlius, nes per parodų atidarymus nebegaliu pasakoti rusiškai, o į turistų iš Vakarų Ukrainos klausimus irgi privalau atsakyti jiems įprasta kalba“, – pareiškė centrinės meno galerijos vadovė Jekaterina Pimenova.
Ši moteris prieš pusantrų metų, kai Odesoje bendravome pirmą kartą, tvirtino, kad apsieina ir ateityje apsieis be ukrainiečių kalbos, o siūlymą šalinti paminklą Rusijos carienei Jekaterinai II bei poetui Puškinui vadino barbarizmu. Dabar moteris jau gyrė, kad paminklo carienei nebėra.
„Man atrodo, kad Puškinas atstovauja pasaulinei kultūrai ir jo monumento nereikėtų griauti, tačiau Italijoje modeliu dirbantis 23 metų sūnus pasisako už nuvertimą, nes tai esą Maskvos imperializmo simbolis“, – paaiškino ji.
Išties ji ukrainiečių kalbos mokytis pradėjo sugėdinta sūnaus, kuris Italijoje kartu su sužadėtine ėmė šnekėti vien ukrainietiškai tam, kad nebūtų tapatinami su rusais.
Paminklo Jekaterinai II viražai
Netikėtai valstybine kalba per susitikimą prašneko ir 78 metų buvęs kariškis Romanas, nors prieš pusantrų metų jis irgi kalbėjo tik rusiškai. Pakeisti kalbą jį irgi paragino sūnus, gyvenantis JAV ir renkantis paramą tėvynės kariams, kurią tėvas iš Moldovos gabena į pafrontę.
Tiek Romanas, tiek J.Pimenova ir toliau feisbuke rašo rusiškai, taip, kaip ir dauguma odesiečių. „Visiškas perėjimas į ukrainiečių kalbą užtruks kelis dešimtmečius, o mes, senoji karta, tarpusavyje ir toliau bendrausim rusiškai. Nepavydžiu savo sūnui poetui, dabar išgyvenančiam krizę, nes valstybinės kalbos nemoka tiek, kad galėtų ja kurti“, – kalbėjo Romanas.
Pirmą kartą atvykęs į Odesą labai nustebau pamatęs tris paminklus Rusijos carams. Tuokart atsitiktinai prie vieno subombarduoto namo sutiktas Odesos meras Genadijus Truchanovas pareiškė, kad negriaus paminklų carams, nes jie atspindi miesto istoriją, o Jekaterina II buvo Odesos įkūrėja. Meras tačiau kalbėjo netiesą, nes Odesoje pirmą gyvenvietę bei pilį įkūrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, ir miestui yra ne 200, o 600 metų.
Pati piečiausia LDK pilis, Kačibėjaus, stovėjo Odesos centre, tačiau neišliko jokių jos liekanų, mat pilį iki pamatų sunaikinti nurodė būtent Jekaterina II, uždraudusi ir ukrainiečių kalbą bei kazokų organizacijas.
„Tai buvo Kremliaus sugalvotas ir sėkmingai įdiegtas mitas, kad Odesai yra 200 metų, nes tokiu būdu miestą norėta „pririšti“ prie Rusijos“, – pareiškė valstybinės kalbos kontrolierė, visuomeninės organizacijos „Odesa kalba ukrainietiškai“ vadovė Yaroslava Vitko-Prysyazhnyuk.
Mergina priminė, kad paminklas Jekaterinai II buvo pastatytas 1900 metais, tačiau 1920-aisiais bolševikai jį nukėlė, ir tuomet jis dulkėjo muziejaus rūsyje. 2007 metais prorusiška Odesos valdžia už miesto pinigus jį restauravo ir vėl pastatė, nors tam priešinosi istorikai ir net prezidentas V.Juščenka.
Kontrolierė įsitikinusi, kad paminklas vėl buvo pastatytas ne šiaip sau, o norint po Sovietų Sąjungos suirimo toliau išlaikyti Odesą savo įtakoje. Maskva tada per įkurtą Rusų kultūros fondą visose buvusiose respublikose gaivino panašius paminklus.
Kardinaliai keistis ėmė tik vasarą
„Kai prieš 14 metų atvykau studijuoti į Odesą, miestas pasitiko stendais – „Rusų kalba – gimtoji odesiečių kalba, didingų A.Puškino ir F.Dostojevskio kalba“, o kambariokei gydytoja pasakė – jei nori nebūti vadinama kaimiete ir čia pritapti bei padaryti karjerą, pamiršk ukrainiečių kalbą“, – pasakojo mergina.
Ji prie gimtosios šnekos grįžo tik 2013 metų pabaigoje kilus antirusiškai Maidano revoliucijai.
Tačiau Odesa liko rusakalbė, o kardinaliai keistis ėmė tik šią liepą, kai įsigaliojo įstatymas dėl baudų už nesugebėjimą aptarnauti klientų valstybine kalba, ir parduotuvėse bei įstaigose pagaliau šnekama ukrainietiškai.
„Manau, kad Maskva seniai planavo jėga užgrobti Ukrainą, o norėdama tai palengvinti, darė viską, kad rusakalbius gyventojus išlaikytų savo įtakoje. Odesa visada Rusijai buvo svarbus miestas, kurortinis perlas, todėl čia skyrė ypatingą dėmesį propaguoti Kremliaus požiūrį į istoriją ir ignoravo lietuviškos pilies įamžinimą“, – pareiškė istorijos profesorius Vladimiras Pivtorakas.
„Būtina šalinti ir paminklą A.Puškinui, nes per jo aukštinimą buvo skatinama kalbėti rusiškai. Tie, kas teigia, kad paminklas yra vien kultūrinis ir istorinis, nes poetas trumpai gyveno Odesoje, pamiršta, kad čia dešimt kartų ilgiau gyveno didinga poetė Lesė Ukrainka, tačiau jai paminklo iki šiol nėra“, – pareiškė ekologinės organizacijos „Žalias lapas“ vadovas Vladislavas Balinskis.
„Rusijai pernai pradėjus karą, G.Truchanovas dviem savaitėms pradingo ir nekritikavo Maskvos. Esu įsitikinęs, kad jis tikėjosi Kremliaus pergalės ir ruošėsi jam tarnauti“, – tvirtina V.Balinskis. Ekologas teigia, kad meras apsimeta Ukrainos patriotu, o iš tikrųjų stabdo dekomunizaciją bei derusifikaciją, todėl spėja, kad po karo jis bus teisiamas kaip kolaborantas.
V.Balinskį labai pykdo tai, kad meras nenori komunistinių gatvių pavadinimų keisti kare kritusių didvyrių ukrainiečių vardais, o jas perrašo neutraliais pavadinimais – Abrikosų, Obuolių, Pramonės, Transformacijos.
V.Balinskio manymu, Odesa gerokai mažiau per karą nukentėjo nei kiti Rusijos pasienyje esantys didmiesčiai, todėl jos gyventojai nesisolidarizuoja su kitų skausmu ir toliau linksminasi kavinėse bei pliažuose.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Ekologas V.Balinskis uždėjo ant Osesoje stovinčio Jekaterinos II paminklo budelio kaukę ir kaltina merą stabdant miesto derusifikaciją.
2. Vakarais kavinėse, baruose, striptizo klubuose šokama ir dainuojama.
3. Mažiau nuo karo nukentėjusios Odesos pliažai, esant šiltiems orams, pilni žmonių.
E.Butrimo nuotraukos
