Rusų barbarai atakuoja ir gyvūnų prieglaudas, ir veterinarijos klinikas

Dronais bombarduoja ne tik naktį

Tiek stačiatikiai, tiek graikų apeigų katalikai Ukrainoje Velykas šventė praėjusį sekmadienį, o balandžio 5-ąją čia buvo minima Verbų diena. Tačiau ji nebuvo rami, nes šalį kasdien bombarduojantys Maskvos kariai išimčių nedaro net per religines šventes.

Labiausiai nuo priešo kentėjo Juodosios jūros kurortas Odesa. Raketai pataikius į gyvenamąjį namą, žuvo 33 metų moteris su dvejų metų dukrele bei jų kaimynė.

Šeštadienį okupantai pražudė penkis į turgų ėjusius Nikopolio miesto gyventojus Dnipro regione. Dronų spiečius Nikopolyje atskrido ne naktį, o vėlų rytą – būtent tuo metu, kai turguje būna daugiausia žmonių. Penki gyventojai žuvo, 28 sužeisti, dalis yra kritinės būklės.

Ketverius karo metus okupantai civilius objektus beveik visada atakuodavo naktį tvirtindami, kad taip siekia apsaugoti žmonių gyvybes, nors šie vis tiek žūdavo. Prieš pusantro mėnesio maskviečiai pakeitė taktiką, ir dabar dauguma dronų bei raketų atlekia dieną.

Karo analitikas Denisas Popovičius visuomeniniame radijuje „Suspilne“ tvirtina, jog tokiu būdu Kremlius nori žlugdyti Ukrainos ekonomiką. Mat paskelbus oro pavojų dėl į šalies oro erdvę įskridusių dronų ir raketų, įmonės privalo darbuotojus siųsti į slėptuves, tad tenka sustabdyti ir gamybos procesą. Kadangi oro pavojus gali tęstis kelias valandas ar net visą dieną, įmonių veikla dėl to yra paralyžiuojama.

Ir gyvūnus siunčia į pražūtį

Dėl padažnėjusių atakų prieš traukinius, neseniai buvo priimtas specialus nutarimas.

Pagal jį mašinistas privalo sustabdyti garvežį, jei rajone, kuriuo važiuoja keleivinis traukinys, paskelbiamas oro pavojus. Visi keleiviai privalo išlipti iš vagonų ir dėl saugumo nutolti daugiau nei šimtą metrų. Situacija dėl to kartais tampa kurioziška. Pavyzdžiui, vieno traukinio keleiviai, net mamos su žindomais kūdikiais, naktį tris kartus buvo priversti lipti iš traukinio ir laukti pažliugusioje pievoje, kol baigsis oro pavojus.

Man keliaujant iš Charkivo į Kyjivą to patirti neteko, tačiau dėl bombardavimo pažeistų elektros laidų buvome priversti Poltavoje persėsti į kitą traukinį, ir kelionė užtruko nebe penkias, o aštuonias valandas.

Prieš keletą dienų teko matyti kraupų vaizdą vienoje veterinarijos klinikoje, į kurią smogė Rusijos dronas.

Okupantai ne pirmą kartą atakavo veterinarijos klinikas, ne kartą bombardavo ir gyvūnų prieglaudas, tuo šokiruodami visą Vakarų pasaulį.

Šalia Kyjivo esančioje Čabanų gyvenvietėje buvo vienintelė veterinarijos klinika, o dronas vidurdienį atskrido tiesiai į ją, pražudydamas keliolika kačiukų ir šuniukų. Klinikos darbuotoja Albina Krikun papasakojo, jog paskelbus, kad dronas lekia link kaimelio, darbuotojams buvo įsakyta nusileisti į rūsį, todėl visi atsipirko vien dideliu išgąsčiu. Užtat antrame aukšte esančiame kambaryje narveliuose buvę sergantys gyvūnėliai sudegė ar užduso nuo smalkių.

„Kuo Maskvos banditams prasikalto mano šuniukas, pusės metų terjeras Rudis? Parašykite, kad okupantai yra išgamos, bepročiai ir mes niekada neatleisime jiems to, ką daro“, – pro ašaras kalbėjo viena apsiverkusi mergina.

Ašaros matėsi daugelio žmonių, atvykusių pasiimti žuvusių savo augintinių, akyse.

Vilkai pamėgdžioja pavojaus sirenų kauksmą

Prieš du mėnesius dronais okupantai atakavo šunų prieglaudą „Duok leteną, drauguži“ Zaporižėje – sunaikino pastatus, sužeidė vieną darbuotoją ir užmušė penkiolika šunų.

Tai sukrėtė visą šalį, ir per dvi dienas žmonės suaukojo lėšas prieglaudai atstatyti.

Gyvūnų mylėtojai demonstruoja didžiulę drąsą – vyksta į pafrontės gyvenvietes išgabenti paliktų augintinių. Nuo priešo bėgantys žmonės ne visada turi galimybę pasiimti augintinius, nes vykstant į užsienį dokumentų tvarkymas užtrunka mažiausiai keturis mėnesius.

Ieškant būsto nuomai Ukrainoje, jo šeimininkai dažnai skelbimuose nurodo, kad su gyvūnais nepriima. Į prieglaudą keturkojus ne visada pavyksta atiduoti, nes evakuacinėje policininkų mašinoje gyvūnams dažnai nelieka vietos, be to, šie dėl aidinčių sprogimų būna persigandę ir pasislėpę.

Bėgdami nuo staiga priartėjusių okupantų, kaimo žmonės neretai likimo valiai priversti palikti ir gyvulius – karves, arklius, ožkas. Ypač dažnai tai būdavo karo pradžioje, kai panikos apimti gyventojai spruko viską palikę kuo toliau nuo mūšių vietų. Pavyzdžiui, ties Vilhivkos kaimu netoli Charkivo, nusistovėjus fronto linijai, iš gyvenvietės išbėgo beveik visi žmonės.

Keletas pasilikusių asmenų vėliau man pasakojo matę prie vandens telkinių įvairius naminius gyvūnus, o gatvėse regėjo, kaip išbadėję šunys ėda žuvusių okupantų palaikus.

Ukrainiečiai kariai po išvadavimo dalį paliktų šunų nuvežė į prieglaudas, o dalį nušovė, nes šie tapo sulaukėję ir ėmė puldinėti pavienius žmones, net karius.

Šiaip kariai stengiasi gelbėti paliktus be priežiūros gyvūnus, dalijasi maistu, gabena į prieglaudas. Tuo tarpu okupantų žiaurumas, atrodo, neturi ribų. Įsiveržę į Charkivo pakraštyje esantį Feldmano ekoparką, okupantai į narvuose laikomus paukščius bei keturkojus šaudė savo malonumui. Ekoparkas buvo ne kartą bombarduojamas, nors jame, be prižiūrėtojų ir gyvūnų, nieko daugiau nebuvo. Per bombardavimus žuvo daugiau nei trys šimtai gyvūnų bei šeši darbuotojai. Žuvo ir penkiolikmetis vienos gyvūnų šėrėjos sūnus, atėjęs padėti išvežti gyvūnus į saugesnes vietas.

Šios žudynės nutiko karo pradžioje, tačiau ekoparkas ir vėliau ne kartą buvo bombarduojamas – vėl žuvo niekuo nekalti gyvūnai.

Daugumą retų ekoparko augintinių pavyko išvežti į kitų miestų zoologijos sodus, tačiau dalis liko. Kai kurie jų taip „prisitaikė“ prie karo, jog ėmė mėgdžioti naujus garsus. Pavyzdžiui, baltieji vilkai taip puikiai išmoko mėgdžioti oro pavojaus sireną, kad net prižiūrėtojams tapo sunku atskirti staugimą nuo sirenos.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Šio šuniuko gyvybės gelbėtojams išgelbėti nepavyko.

2. Šunys neturėjo šansų išsigelbėti nuo atakavusių dronų.

3. Charkivo pakraštyje esančiame Feldmano ekoparke po rusų bombardavimų žuvo šeši darbuotojai.

4. Moteris dėkinga gelbėtojai, kad ši išgelbėjo iš bombos apgriauto namo jos mylimą šuniuką.

5. Triušis vienintelis išliko gyvas sugriautoje fermoje šalia Charkivo.

6. Pafrontės gyvenvietėse laksto daugybė benamių išbadėjusių šunų.

7. Per vieną iš bombardavimų Feldmano ekoparke žuvo kelios stirnos.

8. Šis bizoniukas ekoparke liko gyvas, bet jo mama žuvo nuo bombos skeveldrų.

E.Butrimo nuotraukos