Dukrai buvo per sunku
Nuo karo baisumų pabėgusių ir Panevėžyje prisiglaudusių ukrainiečių vaikai pirmus ir antrus metus mokėsi lietuviškose mokyklose. Vis dėlto tai jiems buvo per didelis iššūkis, todėl pernai atidarius ukrainiečių mokyklą dauguma perėjo į ją.
Vienos trečiokės tėvas pasakojo, kad dviem mažyliams, lankantiems lietuviškus darželius, jokių bėdų nėra – lietuvių kalbą jie išmoko natūraliai net mažiau nei per metus, o štai mokyklinukei, nors jau gerai suprantančiai lietuviškai, nesisekė. Mat viena yra suprasti ir kalbėti, o kita – skaityti ir rašyti svetima kalba. Dėl to pablogėjo ir visi kiti jos pažymiai, nors Ukrainoje mergaitė buvo pirmūnė. Mokinukės antriems metams kartoti kurso nepaliko, bet nuo to buvo dar blogiau – mokslams sudėtingėjant, ji dar smarkiau ėmė atitrūkti nuo lietuviukų. Tada jau atsirado ir ožiai – nenoras eiti į mokyklą, pilvuko skausmai ir dar visa kita.
Bet vos tik dukterį šeima perkėlė į ukrainiečių mokyklą, reikalai iškart pasitaisė. Mergaitė ėmė noriai eiti į mokyklą, stropiau mokytis, susirado draugų ir vis daugiau šypsojosi.
Kitos šeimos mūsų laikraščiui papasakota istorija – labai panaši.
Mokyklos net nereklamuoja
Taigi pernai rugsėjį Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre duris atvėrė viešosios įstaigos Tarptautinės Ukrainos mokyklos skyrius. Mokiniai nuo 1 iki 11 klasės čia mokosi pagal jų šalies valstybinę bendrojo ugdymo programą.
Panevėžio skyrius atskiro vadovo neturi. Ukrainos mokyklos Kauno ir Panevėžio skyriaus direktorius kaunietis Albertas Regalovskis sakė, kad mūsų mieste pirmuosius mokslo metus pradėjo mažiau nei šimtas vaikų. Vėliau tas skaičius per mokslo metus smarkiai bangavo. Štai vien pirmą mėnesį, rugsėjo gale, tėvams grįžus iš atostogų, mokinių padaugėjo iki 127, paskui kai kurie iš jų grįžo į tėvynę, o kai kurie perėjo mokytis į lietuviškas mokyklas.
„Mes skelbimų nededame ir nesireklamuojame, tėvai apie mūsų mokyklą sužino per savus kanalus, bendraudami tarpusavyje, susirašinėdami socialiniuose tinkluose. Suprantama, kad atvykę į svečią šalį žmonės glaudžiasi prie savos bendruomenės, bet paskui adaptuojasi, galbūt mąsto pasilikti čia visam laikui ir nori, kad jų vaikas išmoktų lietuvių kalbą“, – aiškino mokyklos direktorius.
Fizinio lavinimo pamokos – lietuvių kalbai įtvirtinti
A.Regalovskis sakė, kad ukrainiečių vaikai visų dalykų mokosi savo gimtąja kalba, kartu yra daug lietuvių kalbos pamokų, kiek mažiau anglų ir prancūzų kalbų pamokų.
„Lietuvių kalbos mokytojas ukrainiečių vaikams rengia papildomus užsiėmimus, o per fizinio lavinimo pamokas su vaikais stengiamasi kalbėti lietuviškai, nes jiems taip paprasčiau suprasti lietuvių kalbą“, – kalbėjo pašnekovas.
Mokymasis jų mokykloje yra mokamas: pradinukų pamokos šiais mokslo metais kainavo 30 eurų per mėnesį, vyresnių klasių mokinių – 50 eurų per mėnesį.
Su ukrainiečių vaikais užsiėmė ne tik panevėžiečiai pedagogai, jau prasidėjus mokslo metams prie jų prisijungė ir keli iš Ukrainos atvykę mokytojai.
Du jau įstojo į aukštąsias
Šiemet šios ugdymo įstaigos Panevėžio skyrių baigę 12 vienuoliktokų gavo atestatus, pripažįstamus Europos ir Ukrainos universitetuose bei kolegijose.
Keturi mokyklą baigę ukrainiečiai padavė dokumentus stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Iš jų viena mergina įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti dailės, o vienas vaikinas jau priimtas į vieną iš Kauno aukštųjų mokyklų.
A.Regalovskis teigė, kad naujiems mokslo metams į mokyklą tikimasi pritraukti apie 160 vaikų. Su tėvais jau pasirašytos 129 sutartys, bet tikro bumo laukiama rugpjūčio gale.
Tarptautinė Ukrainos mokykla mūsų šalyje įkurta prieš dvejus metus su skyriais penkiuose didžiuosiuose miestuose. Mokymo procesą finansuoja Lietuvos valstybė, o papildomas lėšas mokyklai išlaikyti renka tarptautinis Ukrainos švietimo paramos ir labdaros fondas.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba mokyklai panaudos teise suteikė nemokamai patalpas Suaugusiųjų mokymo centre.
Prierašas po nuotrauka:
Vasarą vaikai atostogauja, užtat suaugusieji ukrainiečiai labdaros ir paramos fondo „Nauja viltis“ rengiamoje stovykloje mokosi lietuvių kalbos.
Feisbuko nuotr.
